Visi komentarai
pastebejimas, 2012-02-17 17:51

Siuos du elementus (hierarchija bei rizika) apjungia paprastas poziuris - kiekvienas turi tureti (zinoti) savo vieta: 1. Komunistinis poziuris - pavaldinys visada turi jausti kas yra bosas ir srebti visa suda kol nera bosas: pasekmes: a) pavaldinys, turintis bent kiek savigarbos (t.y. mastantis - produktyvus) paprasciausiai nesitaikstys su boso anarchija, todel uzims mazesnes pareigas ir tures maziau galimybiu kazka nuveikti naudingo; b) pavaldinys nesuineteresuotas dirbti kokybiskai, kadangi jo kuryba yra ne jo, bet kompanijos nuosavybe; c) bosas visa atsakomybe perkelia ant pavaldiniu peciu, kadangi kol nesi bosas - turi srebti suda (bajorai juk negalejo dirbti noredami buti bajorais), o pavaldinio galimybes juk ribotos. 2. Kapitalistinis poziuris - kiekvienas kompanijoje turi aiskiai zinoti savo funkcijas, kad darbas vyktu sklandziai (kiekvienas yra savo srities profesionalas): a) pavaldinio savigarba priklausys no jo paties pasiektu rezultatu; b) pavaldinys suinteresuotas dirbti kokybiskai, kadangi nuo to priklauso jo karjera ir gyvenimo kokybe; c) pavaldinys atsakingas tik uz savo kuriuojama siaura srity. Butent sie du poziuriai svietimos sistemoje turetu buti aiskiai atskirti, t.y. individo ir visuomenes tapatybes suvokimas. Paziurekite amerikietiskus filmus - ten visada atsiranda koks nors visu uzmirstas pilietis, kuris savo netradiciniu sprendimu isgelbsti visa pasauly.

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*