Visi komentarai
Rolandas, 2013-09-02 08:33

Tai ir eziukai supranta, kad pas mus busto apmokestinimas bus dar vienas papildomas mokestis ir net ne savivaldybiu vystimuisi,o skolu ir procentu padengimui jau esamiems ir nelabai nusisekusiems projektams. Pas mus yra labai dideles disproporcijos pajamose, kuomet 3 zmones gali tureti pusantro milijardo pajamu per metus ir 0.6 milijardo litu isleidzia apie 0,6 miliono zmoniu. Tai tiems trims tas nt mokestis yra saulegrazu pakelis, o kitiems tai yra papildomas akmuos jau ir taip beskestant. Paprastai prie nt mokescio vis norima sugryzti del elementarios priezasties - apmokestinti progresiniu pajamu mokesciu nera ka, o visuotinis nt yra graziai ant tu 86 procentu savininku kaip pvm ar koksai akcizas kuri sunku isvengti. Bankai nemokes turto mokescio nuo paskolu, nes turtas teoriskai paskolos gavejo vardu uzrasytas. Zodziu bet koksai mokestis logiskas yra nuo veiklos pajamu. Net nt paskolos procentinis punktas yra zmesnis nei pacios verslo paskolos del tos pacios priezasties - verslo paskola turi prieaugi, bent teorini, o bustas yra pajamu nenesanti dalykelis, kuris ziemai esant reikalingas tam kad nesusaltu zmogus ir arbatos isgertu. Kol valstybe neis veiklos pletimo ir jos apmokestinimo keliu, tol nei salies ekonomika klestes nei zmones nores cia gyventi. Ir labai sunku paaiskinti, kodel valstybe nori susibalansuoti savo pajamas deka mokesciu aritmetinio surinkimo, o ne deka ekonomika skatinanciu priemoniu? Ekonomika skatinancios priemones ir strategijos turi but ilgalaikes ir testinuma turincios priemones, dabar gi turimos valdzios irankiai apsiriboja reakcija i metu-dvieju pajamu rodiklius ir ju balansa. Todel nt mokestis ir lieka kaip papildoma injekcija i biudzeta neturint aiskios vizijos visos valstybes vizijos. Po istojimo i es ir nato politikai pradejo nebeturet vizijos aiskios - ka toliau darom... tas per pastara desimtmeti pasijuto stipriai, o atsispindi visas sitas procesas emigracijos skaiciuose.

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*