Visi komentarai
Teodoras, 2014-02-20 10:18

ATSAKYMAS Į STRAIPSNĮ „VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DŽIUNGLĖSE – DAUGIAU ŠVIESOS“ ŠIO STRAIPSNIO RAŠYTOJAMS, KAI KURIEMS KOMENTATORIAMS IR VISIEMS KIENO „NERVAI NELAIKO“ SKAITANT „PASAKAS“ Ar kada nors Lietuvoje bus parašytas bent vienas straipsnis viešųjų pirkimų tema apie juos nusimanančio žmogaus? Normaliems viešųjų pirkimų specialistams jau seniai turėjo įgristi absoliučiai neprofesionalūs straipsniai asmenų, žurnalistų, gyvenime realybėje nesusidūrusių su realiai vykdomomis pirkimų procedūromis ir neskaičiusiais Viešųjų pirkimų įstatymo. Bent jau kaip atsaką į šį straipsnį norėčiau pateikti objektyvius atsakymus į absoliučiai klaidinančius straipsnyje išdėstytus „faktus“. Aišku baisu, kad net aukšto rango politikai reiškia savo nuomonę, neturinčią nieko bendro su realybe. Klausimas – ar jiems pataria „kažkas, kas nesiorientuoja pirkimų aplinkoje“, ar jie apskritai cituoja neprofesionalių žurnalistų postringavimus. Tai štai realybė tokia: Cituoju straipsnį „Tie, kas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, skundžiasi ydinga tvarka, nepatenkinti ir valstybiniai pirkėjai, privalantys pirkti pagal mažiausią kainą, nors ne visada tai būna kokybiškiausia prekė“. Drąsiai sakau, kad tai visiškas melas. Viešųjų pirkimų įstatymas visada leido ir leidžia pirkti ne pigiausią prekę, paslaugą ar darbus, o kokybiškiausią, naudojant ekonominio naudingumo kriterijus (VPĮ 39 straipsnis. 4 punktas, 1 dalis “Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko”). Bėda tik pačių perkančiųjų organizacijų, kurios mano, kad viešuosius pirkimus gali vykdyti bet kas, todėl į viešųjų pirkimų komisijas įtraukia valgyklų darbuotojas, vairuotojus, sekretores, auklėtojas ir pan., kurie neturi laiko nuo savo tiesioginio darbo dar gilintis į įstatymą, poįstatyminius aktus ir krūvas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtintų metodikų, rekomendacijų ir pan. Nenuostabu kad dauguma jų net nežino apie egzistuojančią galimybę pirkimus vykdyti vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi. Ko gero ant rankųpirštų suskaičiuotume perkančiąsias organizacijas, kurių vadovai yra perskaitę jiems skirtas Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų specialistų skyrimo, motyvavimo ir pan. Cituoju straipsnį: “Pasak pašnekovo, iš 6 tūkst. žmonių Lietuvoje, kurie privalo naudotis elektronine viešųjų pirkimų sistema kaip pirkėjai, maždaug pusė yra priešpensinio amžiaus: darželių, mokyklų, kultūros įstaigų darbuotojai. Juos kartais veikia ir baimė suklysti, ne tik nemokėjimas – buvusiai darželio auklėtojai tenka organizuoti viešuosius pirkimus“. Klausimas kodėl skiriami tokie „specialistai“ vykdyti pirkimus? Ar tam kad jų rankomis būtų galima daryti tai kas reikalinga vadovui, ar tiesiog nesuprantama viešųjų pirkimų specialisto darbo specifika, apimtis ir didelė administracinė atsakomybė, numetant ją žmogui, kuris, ne duok Dieve, netyčia suklydęs, Viešųjų pirkimų tarnybos bus nubaustas pinigine bauda, siekiančia jo atlyginimą (jei ne didesne) ir dar metus negalės dirbti kaip viešųjų pirkimų specialistas, t.y. gali būti tiesiog išspirtas iš darbo.... Taigi visų pirma turi būti rimčiau žiūrima į viešųjų pirkimų specialistų profesionalumą. Profesionalus pirkėjas tikrai mokės ir nebijos pirkti ne pigiausias, o kokybiškiausias prekes, nes žinos kaip pagaliau tą ekonominį naudingumą apskaičiuoti. Vėlgi rašoma apie „neteisėtus“ pirkimus neskelbiamų derybų būdu, tačiau nė vienas įmonės vadovas, propaguojantis (ir dažniausiai nurodantis pirkimus vykdyti būtent taip) nėra nubaustas ar atleistas dėl savo „darbelių“ iš darbo, dažniausiai baudžiami tie toli gražu ne patys stipriausi pirkimų specialistai, kuriems pirkimų vykdymas užkraunamas kaip papildoma prievolė. Kol kas toks atsakas į straipsnį, tačiau pirkimų tema yra neišsemiama tol kol apie nepradės rašyti, komentuoti tikri šios srities praktikai. Labai gaila, kad neprofesionalūs žurnalistai ir pasiklydę politikai formuoja nuomonę apie viešuosius pirkimus Lietuvoje ir nenurodo tikrųjų bėdų. Juk apie ekonomiką rašyti irgi kviečiamas pvz. Nausėda, o ne gynvenime su tuo nesusidūrusi jauna žavi darželio auklėtoja. Kola kas viena- kviečiu nustoti žaisti ekonominio naudingumo kaip naujienos sąvoka - tai seniai egzistuojantis dalykas, kuriuo, deja, kažkas nenori arba nemoka naudotis.... Pagarbiai, Viešųjų pirkimų specialistas - realistas

As, 2014-02-19 17:11

Pagliau kažkas pajudės gal... bet yra įstatymai yra apėjimai. Kitas dalykas - kas iš to, kad dabar galė dalyvauti ir vadinamieji mažieji... Ateini į konkursą, laimi, pairašai sutartį. Apmokėt perkančioji įsipareigoja per 30 dienų. Ar darė kas analizę, kaip tai vyksta? Nes apmokėjimas realus įvyksta labai retai per 30 dienų, dažniausiai vistiek lieka 60 - 90 dienų. Tai kai pta maža įmonė pajėgs padaryt, kai bankai neskolina, Faktoringas neįmanomas, o jei tokių laimėtų konkursų turi 2 ar 3? Vistiek liks didieji, kurie turi kapitalo, turi apyvartinių... Keisti reikia apmokėjimo terminus, juos paprastinti. Įgyvendinome patys 1 konkursą, apmokt įsipareigojo savivaldybė per 30 dienų, dabar jau eina 150 diena, kaip pinigų negavome..... Agentūra dėl kito tiekėjo problemų sustabdė visų tiekėjų apmokėjimą... Kas per nesamonės? Kol savivaldybė nesusitvarko su statybininkais dėl kažkokių neatitikimų, kurių suma 0,07 lt., tol agentūra neperves savivaldybei pinigų, o ji neatsiskaitys su baldininkais, kompiuteristais, įrangos tiekėjais? Kaip taip gali būti civilizuotam pasaulyje? Ir kai pturi tolia išgyventi?

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas