„Copy1“ vadas nekopijuotų tik laiko
Marijus Širvinskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
2012-03-16 09:48

Buvusio studentų vado verslas – kopijavimo paslaugų tinklas „Copy1“ – tapo neatsiejamu pagalbininku daugumai kitos kartos studentų. Tačiau pats Egidijus Buika širdimi lieka studentiškas, entuziastingas, strimgalviais puola imtis naujų idėjų, net jei nusvyla pirštus, kopijuoja ne tik popierius ar nuotraukas, bet ir naujausias technologijas. Nekopijuotų tik patirties ir laiko.

Tai buvo „Toshiba“. Serijinis numeris – BD5511. „Atsimenu iki šiol“, – linksmai kiek patylėjęs sako E. Buika. Nuo šio kopijavimo aparato pašnekovas ir pradėjo savo verslą. Truputį netyčia.

Studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete E. Buika buvo studentų atstovybės vadovas. Tuo metu veikli studentija surengė didelę 2 000 dienų iki 2000-ųjų šventę Šventojoje. Buvo linksma, bet organizatoriai krito į dideles skolas atlikėjams ir tiekėjams.

„Skola sudarė apie 10 tūkst. litų, kuriuos reikėjo kaip nors atidirbti ir atiduoti, – pasakoja kaunietis. – Dabar tokie pinigai būtų verti 100 tūkst. litų. Pradėjome teikti paslaugas studentams su Švedijos Linčiopingo universiteto studentų atstovybės dovanotu kopijavimo aparatu.“

Vieną dieną baigėsi mašinos dažomieji milteliai. E. Buika priemonių šiam aparatui rado Šiauliuose. Netrukus jis įkūrė šiauliškės „Volinos“, dabar žinomos kaip „Biuro mašinos“, atstovybę, o ši netrukus tapo atskira įmone „Novakopa“. „Versluose kaip ir šeimose – vaikai užauga ir išeina. Taip ir aš pajutau, kad noriu plėtoti verslą savarankiškai, ir sukūriau įmonę, kuriai šiemet sueina 12 metų“, – aiškina verslininkas.

5 (penki)

Skaičius 5 per pokalbį E. Buikai išsprūsta ne kartą, ne tik minint serijinį pirmojo aparato numerį BD5511. Verslų metinė apyvarta – apie 5 mln. litų. Vienas klientas, turbūt dažniausiai studentas, per vieną vizitą paslaugų centre „Copy1“ palieka apie 5 litus.

Kartu skaičiuojame: be kopijavimo paslaugų, jis su savo kapitalu dalyvavęs dar bent penkiuose kituose versluose.

Net verslininko šeimoje greitai bus penketas: jau kitą mėnesį žmona medikė Daiva Buikienė susilauks pagrandukės.

E. Buikos valdomose įmonėse „Novakopa“ ir „Skaitmeninis amžius“ dirba daugiau nei penki žmones – apie 150. Nepriklausomybės pradžioje, dar prieš įstojant į informatiką Vytauto Didžiojo universitete, paskutiniais metais mokykloje E. Buikai toptelėjo: nori sukurti daug darbo vietų. „Žiūrėdamas į nueitą kelią džiaugiuosi, kad svajonę pavyko įgyvendinti“, – sako jis.

Prieš praėjusią finansų krizę „Copy1“ su 80 taškų buvo didžiausias kopijavimo paslaugų tinklas Europoje, dabar jų veikia kiek mažiau kaip 40 – mažesnius uždarė, didesnius išplėtė.

„Kai buvome dvidešimties metų, negalvojome apie sunkumus – ėmėme ir darėme nežinodami, kas mūsų laukia, nemąstydami apie nesėkmes ir bankrotą. Jūra buvo iki kelių – viskas buvo įmanoma! – kalba verslininkas. – Su amžiumi žmonės visose srityse įgyja patirties ir kuo toliau tuo sunkiau priima sprendimus – ir dėl verslo, ir dėl vedybų. Baimės ir abejonės pradeda stabdyti.“

Nedvejoti!

Vadovaudamasis šia nuostata E. Buika pradėjo kaupti kapitalą ir kurti darbo vietas. Anksti kėlęs ir anksti vedęs nesigailėsi – mėgstamas jo posakis. „Lygiai taip pat – anksti pradėjęs verslą“, – įsitikinęs jis.

Anksčiau pradėjus vėliau nebaisios ir nesėkmės versle. Net prieš dešimtmetį sudegęs šeimos namas Pakaunėje verslininkui tapo galimybe atsinaujinti.

„Porą kartų mačiau ir bankrotą. Kartais reikia ištuštini, kad vėl galėtum pripildyti, – tikina E. Buika. – Mums atrodo, kad gaisras, bankrotas, skyrybos yra tik netektys. Po kurio laiko pamatome, kad tai vis dėlto išėjo į gera – į kitokią patirtį, kitokius laimėjimus, kitas galimybes. Dar tikiu, kad egzistuoja aukštesnės jėgos, nes iš aukščiau geriau matyti.“

Po namų gaisro jis visiems laikams įsikalė į galvą – turtą reikia drausti, o šeimos archyvą saugoti kopijas arba laikant seife, arba pas tėvus ir draugus. Taigi kopijuoti ir dar kartą kopijuoti.

Kartais kopijuoti tinkle „Copy1“ būna nepadoriai pigu. Pavyzdžiui, ten teikiamų nuotraukų spausdinimo savikaina yra nedidelė, nes jų užsakymai keliauja į gamyklą „CEWE Color“ Lenkijos pietuose, netoli Katovicų. „Kiekvieną dieną į kiekvieną „Copy1“ vietą atvažiuoja vairuotojas, surenka užsakymus ir trečią darbo dieną grįžta. Kartą pas mus buvo akcija – viena nuotrauka už 9 centus. Pats ja pasinaudojau – pasidariau apie 500 nuotraukų, kurių iki šios dienos dar neišrūšiavau“, – sako E. Buika.

Apskritai tinklo produktų ir paslaugų krepšelis, palyginti su veikla prieš kelerius metus, išsiplėtė keliolika kartų, nors pingant kompiuteriams ir spausdintuvams studentai vis dažniau kopijomis gali apsirūpinti ir namie. „Bet gal žmogus nori išspausdinti nuotrauką ant drobės, skėčio, o gal net ant šlepečių, – kalba jis. – Prieš 6–7 metus atsirado puodelių, ant kurių gali išspausdinti nuotrauką su anūku ar seneliu, – tai buvo stebuklas. Jeigu dar tas puodelis nuo karščio pakeisdavo spalvą – apskritai fantastika.“

Būti čia

Pasak E. Buikos, tinklas net netekęs dalies studentų niekuomet nebuvo nuostolingas.

„Nuostolingos buvo nebent papildomos paslaugos – pastatyti kavos aparatus, nuomoti videofilmus, na, netiko, nepasisekė“, – teigia verslininkas.

Čia pat susimąsto apie savo vietą Lietuvos ir Rytų Europos kontekste: „Mes neturime rimtų konkurentų, – tvirtina E. Buika. – Anksčiau dar jautėme, kad „Copy Master“ yra mūsų varžovas – dabar jau nebejaučiame. Kadaise jiems siūlėme susijungti, bet jie nenorėjo – dabar jau ir nebesiūlome. Pats savęs klausiu, ar mes – monopolininkai. Bet pats sau ir atsakau, kad nesame – juk mūsų krepšelio paslaugas siūlo ir kiti tinklai, reklamos agentūros. Tiesiog esame didžiausi.“

Kodėl netapo dar didesni – nesiveržė už sienų? „Taip, galvojome, planavome, – teigia „Copy1“ vadovas. – Bet pamatę, įvertinę, ištyrę rinkas supratome, kad neverta: lenkai yra labai verslūs, kiekviename name turi servisą arba kirpyklėlę, mes nebūtume galėję pasiūlyti pigiau, o latviai, kai atlikome studentų apklausą, pasirodė truputį miegaliai – jiems nereikia šių paslaugų, nebent paskutinę savaitę prieš sesiją...“

Jis apskritai nesiveržia į užsienį, nes pagal kraują ir apibrėžimą yra tikras kaunietis, miesto patriotas. Turėjo minčių važiuoti į Kiniją steigti šeimos verslą – privačią polikliniką ir taip eksportuoti europietiškos medicinos praktiką, bet nesiryžo.

„Pats nenorėjau kraustytis gyventi nei į Latviją, nei į Lenkiją, – sako verslininkas. – Man geriau turėti mažesnį verslą, bet patikimą ir arčiau šeimos. Pirmiausia esu už Lietuvą, esu įaugęs į Kauną, kur mano šaknys, net suprasdamas, kad pasaulis yra globalus. Pamatyti, pakeliauti įdomu, bet gyventi ir kurti, duoti ir gauti noriu tik Kaune.“

Jis apskritai ragina visus emigrantus grįžti namo. „Kuo daugiau mūsų čia gyvens, tuo lengviau bus visiems. Tegu būna daugiau konkurencijos – ji tik į sveikatą, – kviečia E. Buika. – Kodėl mes turime tiek krepšinio žvaigždžių? Nes tarp daugybės kiemo žaidėjų ir iškyla tie vienetai. Taip pat versle: kuo daugiau žmonių juo užsiims, tuo daugiau turėsime galimybių išsiveržti ir į pasaulį.“

Balionėlis

Kodėl kitiems lietuviams čia negerai, jis aiškina pagal tokį egzistencinį anekdotą:

Mikė Pūkuotukas nuo Knysliuko gauna dovanų balionėlį. Bet meškis kažko nelaimingas.

Knysliukas klausia Mikės: „Kodėl nesidžiaugi, gal balionėlio spalva nepatinka, mėlyna juk, graži?“

Mikė purto galvą.

Knysliukas: „Tai gal virvutė per ilga?“

Mikė: „Viskas gerai su ta virvele...“

Knysliukas: „Tai gal jis nepripūstas, kaip norėtum?“

Mikė: „Gera ta forma!“

Knysliukas ir vėl: „Tai kas tada, Mike?“

Mikė atsidūsta ir sako: „Nedžiugina, ir tiek.“

Taigi, priduria E. Buika, ko nesidžiaugti, kai viskas gerai?

Pro salotų spalvos akinius

Jam dar atrodo negerai, kai daug verslo savininkų susitapatina, susigyvena su įmone kaip su savo kūriniu ar kūdikiu. „Verslas negali atstoti tavo laisvalaikio ar laiko šeimai. Viena žinau, ko nesigailėsime, kai pasieksime gyvenimo saulėlydį, – kad per mažai dirbome. Tikrai nesidžiaugsime daug dirbę“, – įsitikinęs E. Buika.

Apskritai verslininkas pasaulį mato kaip skriejantį traukinį, kuriame pro langus su vis didesniu pagreičiu prabėga keleivių gyvenimas. „Matau vaizdinį: visi sėdime traukinyje, kuris lekia, jo greitis net didėja, pro langus regime greit bėgančius vaizdus, negalime sufokusuoti žvilgsnio, reginys prabėga akimirksniu ir išplaukia, viskas lieka paviršutiniška, – filosofuoja pašnekovas. – Mane tai truputį liūdina. Bet juk patys į šį traukinį įsėdome. Aš vis dar tikiuosi, kad galime stabtelėti, dar vis...“

Dabar jis mažiau lekia, dažniau stabteli, pamąsto, strateguoja. „Anksčiau užsidegdavau: imame, darome! Dabar jau esu atsargesnis, kritiškesnis ir pragmatiškesnis – patirtis nuleido ant žemės. Kartą atėjo jaunuolis su verslo planu įrengti pirmuosius Kaune dviračių nuomos punktus.

Sakau, paskaičiuok. Jis paskaičiavo, atnešė. Viską nubraukiau per pusę, ir rezultatas rodė pliusą, – pasakoja E. Buika. – Pasirodo, per mažai nubraukiau. Bet pirmiausia neįvertinau mūsų mentaliteto: verslas nepavyko, nes dviratukai buvo vienas po kito pavogti, kad ir kokios kameros bei grandinės juos saugojo. Taip „auksarankiai“ sužlugdė ir verslą, ir gražią idėją.“
Tačiau karti patirtis nenuslopino nei jo entuziazmo, nei geros nuomonės apie tautiečius. „Neseniai atlikta apklausa parodė: lietuviai mano esantys jauni iki 47 metų ir tik paskui ateina branda, – atkreipia dėmesį 37-metis kaunietis. – Tai jėga! Vadinasi, dar ilgai būsime jauni.“

Galiausiai klausiu: kas sieja „Copy“, SEB banką ir „airBaltic“?

Akimirką pamąsto.

„Artima spalva, – atsako. – Aš pats pyktelėjau pamatęs, kad ir kiti ją nukopijavo... Kodėl negalėjo pasirinkti kokios purpurinės? Vis dėlto tai reiškia, kad su šia naujoviška spalva buvome žingsneliu priekyje.“

CV: Egidijus Buika

Valdo prekybos kopijavimo technine įranga įmonę „Novakopa“ ir kopijavimo paslaugų bendrovę „Skaitmeninis amžius“, kuri atpažįstama pagal prekių ženklą „Copy1“.

Su savo kapitalu dar yra dalyvavęs maitinimo versle „Čanas“, valdęs laivą „Medūza“, kūręs dviračių nuomos sistemą „2ride“, su žmona įsteigė kliniką „Signata“, organizavo riedžių nuomą pajūryje.

FAKTAI:

„Copy1“ šešiuose miestuose valdo 37 paslaugų centrus.

Tinklas remia krepšinį, studentų organizacijas ir vakarėlius, Pažaislio vienuolyną.

2010 tinklas išrinktas metų jaunimo organizacijų partneriu.