Euro zonos nykštukų laukia išbandymų metas
Andrius Martinkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
2013-04-03 15:07

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai.

Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareikalavo iki 2018 metų daugiau nei perpus sumažinti šalies bankų sektorių.

Kipras tapo pavyzdžiu kitoms euro zonos narėms. BBC ekonomikos skilties redaktorė Stephanie Flanders siūlo atkreipti dėmesį į išskirtinį Kipro gelbėjimo metodą, kuris vargu ar būtų taikytas prieš metus. Tarptautiniai kreditoriai padiktavo griežtas sąlygas – trečdalį lėšų turi gauti pats Kipras. Ir netgi nurodė pajamų šaltinį – indėlius.

Ar tai reiškia, kad padėtis euro zonoje stabilizuojasi ir kreditorių „trejetas“ gali imtis griežtesnių priemonių nesibaimindamas pernelyg išgąsdinti rinkas?

Dieta bankams

„Kipro gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta“, – praėjusią savaitę pareiškė Nyderlandų finansų ministras ir euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

Jis paragino šias šalis sustiprinti savo bankus ir susitaikyti su faktu, kad krizės akivaizdoje jų atžvilgiu bus panaudotas toks pat planas kaip ir Kipre. Vis dėlto vėliau politikas atsiėmė grasinimą pareikšdamas, esą kiekvienas atvejis individualus.

Kipro finansinių paslaugų sektorius iki krizės 7 kartus viršijo šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Europos centrinio banko (ECB) duomenimis mažiausios euro zonos narės, Maltos, bankų sektorius šalies BVP viršija 8 kartus.

Vis dėlto Maltos centrinio banko vadovas Josefas Bonnici interviu „Reuters“ kratėsi lyginimo su Kipru. Anot jo, Kipro bankai ženklią savo turto dalį buvo investavę į Graikijos skolos vertybinius popierius, tuo tarpu Maltos bankai laikėsi atokiau nuo probleminių euro zonos narių obligacijų. Be to, Maltoje aktyviau nei Kipre veikia užsienio bankai.

Tačiau Maltai ir Kiprui būtų sunku lygintis su Liuksemburgu, kurio finansinių institucijų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies ūkį, pastebi „Financial Times“.

Berlynui ėmus piktintis išsipūtusiais kai kurių šalių bankais, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas suskubo tildyti kaimynus, esą niekas nesiskundžia dėl pernelyg didelės Vokietijos automobilių ar ginklų pramonės.

Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas pareiškė: „Mes norime plėsti, o ne mažinti savo finansų sektorių.“ Anot jo, euro zonos vidurkį žymiai viršijantis finansinių paslaugų dydis nekelia grėsmės, o krizės atveju turėtų būti gelbėjami visi indėliai nepriklausomai nuo jų dydžio, rašo „Bloomberg“.

Kol kas visos trys didžiausios reitingų agentūros Liuksemburgui suteikusios aukščiausius įvertinimus.

Bene didžiausias skirtumas tarp Liuksemburgo ir Kipro – bankų kilmė. Dauguma Liuksemburge veikiančių bankų yra JAV, Vokietijos ir Prancūzijos bankų padaliniai. ECB duomenimis, vietiniams bankams priklauso vos 8 proc. aktyvų, o Kipre šis skaičius siekė net 71 proc.

Kilus bankų krizei Liuksemburgo finansų institucijos gali tikėtis paramos iš motininių bankų ir jų šalių vyriausybių.

Blogos paskolos

Kipro krizės atgarsiai netruko padidinti Slovėnijos skolinimosi kaštus, kurie praėjusį trečiadienį šoktelėjo iki 6,25 proc. už ilgalaikes obligacijas.

Šalies premjerė Alenka Bratusek suskubo atmesti sąsajas tarp Kipro ir Slovėnijos, praneša „Reuters“. „Mūsų bankų sistema, palyginti su Kipru išlieka stabili, valstybė garantuoja indėlių saugumą“, – tikino ministrė pirmininkė.

Bankų turtas Slovėnijoje tik šiek tiek viršija metinį šalies BVP, o valstybės skola neperkopė Mastrichto kriterijuose nurodytos 60 proc. ribos.

Didele dalimi Slovėnijos bankų sistema priklauso valstybei, kuri dosniai dalijo paskolas valstybinėms įmonėms. Pastarosios ekonominės krizės metu pateko į sunkią padėtį. Vien tik pernai Slovėnijos bankai patyrė 664 mln. eurų nuostolių.

Investicinio banko „Alta Invest“ analitiko Saso Stanoviko teigimu, pagrindiniuose šalies bankuose blogos paskolos sudaro 20 proc. ir ilgainiui gali išaugti iki 30 proc. Bankų rekapitalizacijai reikia skirti maždaug 4 mlrd. eurų ir atskirti blogas paskolas nuo gerųjų.

Augant skolinimosi kainai rinkoje Slovėnijai gali likti tik viena išeitis – kreiptis į tarptautinių kreditorių „trejetą“, tapti šeštąja euro zonos nare, kuriai prireikė paramos ir užkrauti bankų rekapitalizacijos naštą valstybei.

S. Stanovikas siūlo antrą išeitį – plataus masto valstybės kontroliuojamų įmonių privatizaciją. Šis žingsnis leistų užsitikrinti lėšų bankų rekapitalizacijai ir garantuotų didesnį rinkų pasitikėjimą šalies finansų būkle.

Vienintelė kliūtis – rinkėjai, kurie yra nusiteikę prieš privatizaciją ir turto pardavimą užsienio investuotojams.

Rusiški indėliai

Kaimyninės Latvijos nekamuoja nei pernelyg didelis finansų sektorius, nei valstybės įsiskolinimas, tačiau Kipro krizė privertė prisiminti indėlius iš Rusijos.

Kone pusė, 6,1 mlrd. iš 12,5 mlrd. latų, šalies bankuose laikomų indėlių priklauso užsienio rezidentams. TVF duomenimis, 2012 metais indėlininkų augimas iš užsienio rezidentų Latvijos bankuose siekė 17 proc., o vietos rezidentų indėliai augo 9 proc. tempu. 80–90 proc. ne rezidentų indėlių plūsta iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Šiemet Europos Komisija paragino Latviją atidžiau kontroliuoti investicijų kryptis ir kapitalo kilmę. „Financial Times“ teigimu, kai kurie griežto taupymo oponentai gali bandyti pasinaudoti rusiškų indėlių korta siekdami diskredituoti Latvijos siekį prisijungti prie euro zonos.

Latvijos vyriausybė ramina, finansų sektoriaus turtas siekia vos 130 proc. šalies BVP, o priežiūros institucijos taiko griežtesnius kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus tiems bankams, kurie pritraukia daugiausiai indėlių iš užsienio valstybių.

FAKTAI: Bankų turtas ir BVP

Liuksemburgo bankų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies BVP

Iš 12,5 mlrd. latų vertės indėlių, laikomų Latvijos bankuose, 6,5 mlrd. latų priklauso užsienio rezidentams

Didžiausiuose Slovėnijos bankuose penktadalį paskolų portfelio sudaro blogosios paskolos

Didžiausio Kipro banko „Bank of Cyprus“ indėlininkai, kurių indėliai viršija 100 tūkst. eurų, neteks 40 proc. lėšų