Lietuviai nesuvaldo savo finansų - bankrutuoja vis daugiau tautiečių
Julija Kurilaitė / tv3.lt
2015-12-28 18:22

 Lietuvoje sparčiai auga greitaisiais kreditais ir vartojamosiomis paskolomis besinaudojančių žmonių skaičius, tačiau lyg ant mielių kyla ir bankrutuojančiųjų statistika. Vis daugiau žmonių nebeišsimoka didžiulių skolų ir apsisprendžia bankrutuoti. Šis skaičius auga itin grėsmingai ir ne procentais, o kartais.

2013 m. tik paskelbus, kad fiziniais asmenys gali bankrutuoti jų buvo 118, tačiau jau kitąmet skaičius išaugo trigubai - net 365 žmonės laikė save nemokiais. Šiais metais bankroto bylų tik daugėjo. Tv3.lt domisi, ar lietuviai masiškai bankrutuoja? Kodėl tiek daug tautiečių prieina finansinio gyvenimo kryžkelę?

Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš šiuo metu vykdomų 862 fizinių asmenų bankroto procesų, net 285 atvejai – Klaipėdoje. Teisinių paslaugų įmonės „Principo reikalas“, veikiančios Klaipėdoje, direktorius Irmantas Lengvinas susiklosčiusią situaciją komentuoja paprastai: „Turbūt Vakarų Lietuvoje – Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje yra susiformavusi tendencija daugiau skolintis“ – sako jis. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybėje iškeltos 192 bankroto bylos, Kaune – 132, o Panevėžyje tik 62.

Žmonės klimpsta į skolas bankams

Įmonės „Principo reikalas“ direktoriaus Irmanto Lengvino nuomone, didžiąją dalį bylų paskatino Lietuvoje siautusi krizė, po kurios žmonės nesugebėjo išsikapstyti iš skolų jungo.

Dažniausiai įsiskolinama bankams. „Įsivaizduokime, gyventojas pirko butą, mokėjo už jį pusę milijono litų krizės metais, vėliau prarado darbą ir natūraliai nesugebėjo bankui grąžinti skolos. Tuomet bankas nutraukė paskolos sutartį, bandė išieškoti skolą arbą butą parduoti per antstolius. Taip žmogus ir palūžo, kas paskatino jį pripažinti save finansiškai žlugusiu. Aš manau, kad asmens bankroto bylomis šiuo metu gydomos ekonominio pakilimo žaizdos“ – aiškino pašnekovas.

Kaip vyksta bankroto procedūra? Žmogus savo jėgomis arba pasisamdęs advokatą išsikelia bylą ir tuomet jam yra paskiriamas bankroto administratorius. „Dažniausiai jį pasirenka pats žmogus, retesniais atvejais – parenka teismas, bent jau taip dažniausiai pasitaiko mūsų praktikoje“ – aiškina I. Lengvinas.

„Asmeninį bankrotą ketinančių paskelbti žmonių skola dažniausia siekia 60 000 eurų, nors minimali nustatyta suma yra 25 minimalūs darbo užmokesčiai“ – pasakoja jis.

Nesuvaldo savo finansų

„Pagrindinės priežastys, privertusios žmones bankrutuoti – darbo netekimas, skyrybos, artimųjų netektis. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet verslininkas pasiėmęs paskolą savo verslui, vėliau ištikus nesėkmei, nebeišgali jos atiduoti.

Tuo tarpu Centrinio bankroto biuro fizinių asmenų bankroto administratorius Vidmantas Švažas pasakojo, kad dažniausiai sau bylas išsikelia minimalias pajamas gaunantys asmenys. „Krizės laikotarpiu bankai dalino paskolas pakankamai laisvai, o vėliau pakilus kainoms, žmones prispaudė palūkanos, ką jau kalbėti, jei dar tuo pačiu metu žmogus neteko darbo” – portalui tv3.lt pasakojo jis.

Skolos greitai neišnyksta

Ar žmonės gali piktnaudžiauti savo finansine situacija? „Teoriškai gali pasitaikyti sukčiavimo atvejų, tačiau tai nelabai realu, nes žmogus nustatytu laiku turi atsiskaityti bankroto administratoriui – kas pusę metų vyksta patikrinimas, ką jis įsipareigojęs padaryti. Jei nutartis nėra vykdoma – byla nutraukiama“ - paprastai aiškina V. Švažas.

Verta pastebėti, kas bankroto procedūros iškėlimas nereiškia, kad žmogus su visais turės atsiskaityti. „Jeigu bankrutuojantis žmogus turi paskolą banke, jis pagal įstatymo reglamentuotus penkis metus pagal savo galimybes atsiskaitinėja, o likutis yra nurašomas. Lygiai taip pat nurašomos ir kitų kreditorių skolos, išskyrus alimentus, įvairias administracines baudas“ – tv3.lt portalui pasakojo I. Lengvinas.

Tuo tarpu fizinio bankroto administratorius Vidmantas Švažas pastebėjo: „Reikia įsiminti, kad bankrotas nereiškia, jog fizinio asmens skolos greitai ir paprastai išnyks“. Dažniausiai žmonės būna suinteresuoti gauti geresnį darbą, o ne bėgti nuo jį užklupusių skolų.

Sugrįžti į įprastas vėžes nelengva, bet įmanoma

Kas atsitinka, kuomet byla yra iškeliama? Ar tai reiškia, kad visos tuometinės asmens pajamos keliaus skoloms padengti? V. Švažas pasakoja: „Teismas patvirtina tam tikrą pinigų sumą, reikalingą pragyvenimui ir tokiu būdu žmogus yra garantuojamas, kad tai yra jo pinigai, kurių iš jo niekas negalės atimti bankroto proceso metu“. Dažniausiai žmonės patys būna suinteresuoti greičiau susirasti geresnį darbą ir išsikapstyti iš finansinės duobės.

Teoriškai asmens bankrotas skamba kaip reikiamos pagalbos suteikimas finansinių bėdų turinčiam žmogui, tačiau Lietuvoje dar 10 metų po šios bylos, asmens kredito istorijoje „puikuosis“ jo, kaip nepatikimo ir rizikingo asmens įrašas. Juolab, pastebima išaugusi bankrotų tendencija nedžiugina.

Tuo tarpu, kitose Europos Sąjungos šalyse, šie terminai yra žymiai trumpesni. Pavyzdžiui, JAV, po bankroto procedūros asmuo negali skolintis nuo 1 iki 4 metų, tuo tarpu D. Britanijoje asmens bankrotas pamirštamas jau po kelių mėnesių. Lietuvoje šie dalykai nėra reglamentuojami, tačiau, pasak „Creditinfo“ teisininko Anatolijaus Kisielio, tikimybė, kad žmogui bus suteikta paskola, nėra didelė. „Net ir bankroto metu galima skolintis, tačiau kyla klausimas - kokia tikimybė?" - retoriškai klausia jis.

Tuo tarpu I. Lengvino manymu, bankai prieš tai bankrutavusiam žmogui galėtų ir turėtų suteikti kreditą, tačiau iškiltų įvairių niuansų. „Bankai kredituotų, tik tam sąlygos būtų visiškai nepalankios, net neabejoju, kad ženkliai išaugtų palūkanos. Jei įstatyme būtų reglamentuota, kad negali skolintis tam tikrą laiką - viskas būtų kitaip" - mano jis.

 

 

Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, per visą laikotarpį nuo įstatymo priėmimo, buvo nutraukos 38 bankroto bylos. 2013 m. - 11, 2014 m. - 24, o šiais metais iki lapkričio mėnesio tik trys bylos. Tai rodo, kad asmeninio bankroto bylų ne tik daugėja iš esmės, tačiau prie jų skaičiaus dar prisideda nuo 2013 metų vilkinamos bylos.

Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo svarstomas tarsi didžiausia naujiena, tuo tarpu jis veikia visoje Europos Sąjungoje, kur galioja ir bendras ES bankroto reglamentas. Net kaimyninėje Latvijoje jis galioja nuo 2010 metų. Lietuvoje šiuo metu siekiama trumpinti bankroto proceduros trukmę nuo 5 iki 3 metų.