Svajonių verslas: pastačiau ir dingau
Birutė Žemaitytė / Balsas.lt
2012-06-18 13:23

 Skubioms statyboms sumokėti milijonai litų Lietuvai skaudžiai atsirūgsta. Kaltininkai kiša galvą į smėlį. Pernai Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas – įvykis, kuris mūsų šalies sporto istorijoje tikriausiai dar ilgai niekam neužleis didžiausio ir brangiausiai kainavusio renginio titulo, vieniems atnešė turtus, kitiems – iki šiol nesibaigiančias problemas.

Statybų bendrovės savo darbą lyg ir padarė – mūsų šalyje padaugėjo sporto ir kultūros renginiams pritaikytų universalių kompleksų, tačiau arenų valdytojai ir operatoriai vis dar beldžiasi į jas stačiusiųjų duris ir sąžinę. Bergždžiai.

„Paskutinės minutės“ principas

Nerimo gaidelių pasigirdo praėjusios vasaros pradžioje, kai iki Europos krepšinio čempionato buvo likę dar beveik 100 dienų. Krepšinio šventei buvo pasirengęs Vilnius, paskutinius taškus dėliojo Panevėžys, Šiauliai, Alytus. Tačiau naujosiose, specialiai čempionatui Kaune ir Klaipėdoje statomose arenose pabaigtuvėmis dar nekvepėjo: „Žalgirio“ arenos statybos buvo baigtos 90 proc., o „Švyturio“ arenos – tik 85 proc. Abi arenas statė bendrovė „Vėtrūna“.

„Labai norėtųsi, kad Kauno ir Klaipėdos rūpestis nevirstų visos Lietuvos rūpesčiu“, – 2011 metų birželio pradžioje sakė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto atstovas Linas Kunigėlis.

Deja, šiuose miestuose pastatytos arenos iki šiol kelia rūpesčių ir užsakovėms – savivaldybėms, ir jas valdantiems operatoriams.

„Pernai liepos pabaigoje Klaipėdoje turėjusios įvykti pirmosios draugiškos rungtynės kabojo ant plauko. Arenos perdavimo ir priėmimo aktas pasirašytas paskutinę minutę, o kai kurie pastato kokybės bandymai buvo atliekami kone varžybų išvakarėse. Čempionatas vyko ne iki galo perduotoje arenoje“, – prisiminė praėjusių metų pavasarį Klaipėdos meru tapęs Vytautas Grubliauskas.

Anot kai kurių Balsas.lt pašnekovų, negalima atmesti, kad užsitęsus statyboms ir pastatą priimant skubos sąlygomis dalies defektų buvo galima nepastebėti, o į kai kuriuos paprasčiausiai buvo numota ranka. Todėl arena ir nebuvo tinkamai įvertinta, o vėliau pasipylė įvairios bėdos.

„Kai pasibaigus čempionatui prasidėjo detalus tikrinimas, pradėjo lįsti daug visokių „nagučių ragučių“. Jų tvarkymas užėmė nemažai laiko. Tačiau kai objektas neišvengiami turi būti priimtas, nes kitaip suplanuotas varžybas tektų perkelti į kitą vietą, kitokių sprendimų nebuvo galima priimti“, – sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Pogrupio varžybos Klaipėdoje vyko pasirašius laikiną arenos priėmimo aktą. Galutinis „Švyturio“ arenos perdavimo ir priėmimo aktas buvo pasirašytas tik šių metų sausį. Tačiau, arenos šeimininkų ir valdytojų teigimu, iki šiol tai vienur, tai kitur lenda brokas, yra ir kitų problemų.

Defektai bado akis

„Bėdų yra daug. Vieni defektai taisomi, o kitų „Vėtrūna“ neskuba arba nesutinka taisyti“, – Balsas.lt sakė „Švyturio“ arenos operatoriaus bendrovės „Klaipėdos arena“ direktorė Jolita Krickė. Jos teigimu, pirmoji sąskaita už šildymą, kurią arenos valdytojas gavo pernai lapkritį, siekė beveik 90 tūkst. litų.

„Pasitelkėme ekspertus ir pamatėme, kad arena kiaura – yra daug plyšių, pro kuriuos išeina šiluma. Arba vietoj projekte numatyto vienokio stiklo fasadui panaudotas kitoks, mažesnės varžos. Todėl ir šildome orą“, – skundėsi J. Krickė.

Tačiau „Vėtrūnos“ atstovai, moters teigimu, atsako, kad viskas gerai.

„Jie sako: „Parašai sudėti, pastatas perduotas. Ko jūs dar norite?“ – pasakojo J. Krickė. Nesvarbu, kad jau pirmas stiprus vėjas nuo sienos nuplėšė masyvias metalines konstrukcijas, nemažą dalį stogo dangos, o atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad kai kurie darbai atlikti pažeidžiant technologiją.

„Rimtesnių defektų, kurie susiję su didesnėmis lėšomis, „Vėtrūna“ taisyti neskuba“, – pritarė Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į problemas, kylančias dėl arenos valdymo ir vėdinimo sistemų, dėl kurių kreiptasi net į Valstybinį sertifikavimo centrą.

Dar vienas galvos skausmo šaltinis – vadinamasis informacinis kubas. Dėl jo vienas teismo posėdis jau įvyko, kitas planuojamas birželio 20 dieną.

„Vėtrūna“ tikriausiai neatsiskaitė su subrangovais, ir viena firma reiškia pretenzijas dėl kubo įrangos. Dalį jos antstoliai areštavo. Mes su šia firma dabar teisiamės. Tai mūsų turtas, todėl norime jį susigrąžinti. Savivaldybė su „Vėtrūna“ yra atsiskaičiusi už visus darbus ir įrangą“, – pasakojo R. Zulcas.

Bandė dar pasipelnyti

Vardyti defektus ir nukrypimus nuo techninio projekto klaipėdiečiai galėtų ilgai. Pavyzdžiui, vietoj numatytos garso sistemos sumontuota kitokia. O problemos, kylančios dėl vėdinimo ir automatinės valdymo sistemos, areną daro labai pažeidžiamą. Savivaldybė, pasak R. Zulco, prieš kurį laiką prašė „Vėtrūnos“ pateikti veiksmų planą, kaip ketina šalinti defektus, bet kol kas atsakymo nesulaukė.

Nors „Švyturio“ arenos kaina palyginti su ta, kurią „Vėtrūna“ nurodė dalyvaudama konkurse, išaugo daugiau kaip 15 mln. litų, kai kurių „Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, statybos bendrovė iš Klaipėdos savivaldybės už papildomus darbus prašė dar 6 mln. litų. Šis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

„Protinga arena“ – tik svajonėse

Bėdų netrūksta ir kauniečiams. Pasak „Vėtrūnos“ statytos „Žalgirio“ arenos direktorės Angelės Dementavičiūtės, vėdinimo sistema pataisyta, tačiau iki šiol neišbandyta.

„Kaip tik šiomis dienomis kalbėjome, kad jie turėtų nustatyti datą, kada bus atlikti bandymai, kad įsitikintume, jog sistema tikrai veikia. Iki šiol areną vėdiname rankiniu būdu“, – skundėsi ji. Tačiau didžiausios problemos kyla dėl programinės įrangos.

„Nėra taip, kaip žadėjo statytojai, kad galėsime sėdėti priešais pultą, kuriame žybsi lemputės, ir matysime – čia tas, čia anas. Vienu pultu turėtume valdyti apšvietimą, kitu įrangą, bet mes negalime naudotis pastato valdymo sistema, nes „Vėtrūna“ nėra užbaigusi darbų“, – kalbėjo A. Dementavičiūtė.

Ji aiškino, kad naudotis licencijuojama programine įranga negali dėl rangovo kaltės.

„Sutartyse numatyta sąlyga: jeigu nėra galutinio atsiskaitymo, neišduodama licencija ir įranga naudotis galima tik iki tam tikro termino. Todėl dabar esame įkaitai“, – sakė ji.

Kauno savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius pritarė, kad bėdų esama, tačiau tikisi, jog su „Vėtrūna“ pavyks geranoriškai susitarti. Bent dėl kai kurių dalykų.

„Praėjusį rudenį buvome sutarę, kad vėdinimo sistemas išbandysime vasarą, todėl dabar prašysime juos atlikti tuos bandymus. Reikėjo tai padaryti anksčiau, bet perdavimas vyko pernai rugpjūtį, paskui buvo čempionatas, o rugsėjį jau buvo per vėsu. Įranga veikia, bet reikėtų pasirašyti aktą“, – sakė jis.

Anot V. Abramavičiaus, „Vėtrūna“ neatsisako taisyti defektų, bet kyla ginčų, ar jie atsirado dėl eksploatacijos, ar dėl kitų priežasčių. „Norėtųsi, kad jie reaguotų sparčiau“, – skundėsi Kauno savivaldybės atstovas.

Kas kam skolingas?

Dalis bėdų dėl Klaipėdos ir Kauno arenų kyla dėl to, kad kai kuriuos darbus atliko ne „Vėtrūna“, o subrangovai.

„Mūsų žiniomis, dauguma „Vėtrūnos“ subrangovų – antrinės įmonės. Jos neatsiskaitė su kitomis įmonėmis, atlikusiomis tam tikrus darbus, tiekusiomis įrangą. Bet užsakovas buvo savivaldybė, su kuria mes esame pasirašę koncesijos sutartį. Todėl mes kreipiamės į savivaldybę, o ji kreipiasi toliau“, – kalbėjo „Žalgirio“ arenos direktorės A. Dementavičiūtė.

Tačiau ji prasitarė, kad iš tų įmonių buvo gauta pasiūlymų susimokėti patiems. „Sako: „Jūs susimokėkite ir bus viskas gerai.“ Bet mes negalime mokėti už įmonę, kuri neatsiskaitė“, – pasakojo ji. Neatmetama, kad kai kurios pinigų nesulaukusios įmonės gali bandyti atsiimti įrangą, kaip buvo Klaipėdoje.

„Švyturio“ areną valdančios įmonės vadovė J. Krickė Balsas.lt taip pat sakė girdėjusi, kad pinigų nesulaukusios įmonės ketina vienytis ir pareikšti pretenzijas Klaipėdos savivaldybei.

Abiejų arenų ir savivaldybių atstovai patvirtino, kad „Vėtrūna“, vengdama spręsti kai kurias problemas, motyvuoja maždaug taip: „Nėra subrangovo, nėra iš ko pareikalauti.“ Arba: „Ne mes, o subrangovas, kuris bankrutavo, neatsiskaitė.“

„Tai ne mūsų problema. Mes atsiskaitę su „Vėtrūna“ iki paskutinio cento“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas V. Abramavičius.

„Vėtrūna“ mano, kad Klaipėdos savivaldybė jiems skolinga. Bet mes esame atsiskaitę – tai patvirtino ir mums kontroliuojančios institucijos“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R. Zulcas.

Jie pabrėžė, kad užsakovės – savivaldybės – nesiims spręsti generalinio rangovo ir subrangovų tarpusavio nesutarimų.

„Mes reikalaujame tik iš „Vėtrūnos“. Mums visai nesvarbu, koks subrangovas kam ir kiek skolingas, tegul „Vėtrūna“ su partneriais aiškinasi pati“, – sakė V. Abramavičius. O Klaipėdos atstovas R. Zulcas pridūrė: „Mes tik norime, kad įranga tinkamai veiktų.“

„Norime, kad statinys būtų visai užbaigtas, nes dabar jis yra kreivas šleivas, o po 5–7 metų pradės byrėti“, – arenų operatorių siekius apibendrino J. Krickė.

Atsako generalinis rangovas

Paprašytas pakomentuoti situaciją statybos inžinerijos mokslų daktaras, teismo ekspertas Sigitas Mitkus aiškino, kad nuo 2010 metų spalio 1 dienos statinį leidžiama naudoti ir be vadinamosios užbaigimo procedūros.

„Todėl norint rengti numatytas varžybas nebuvo būtina pripažinti arenos kaip tinkamos naudoti, pasirašyti užbaigimo ar perdavimo akto. Reikėjo tik atlikti tuos darbus, kurie yra būtini“, – sakė jis.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad įranga, įmontuota į statinį, tampa pastarojo dalimi. „Tiekėjas gali reikalauti tik sumokėti už įrangą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip“, – sakė teisininkas. O į klausimą, kas turėtų mokėti už broką, atsakė, kad užsakovui neturėtų rūpėti subrangovų bankrotas, nes atlikti darbus ir ištaisyti defektus turi generalinis rangovas.

S. Mitkaus teigimu, garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius defektus ištaisyti turi rangovas. Arba užsakovas juos ištaiso rangovo sąskaita.

Spruko į krūmus

Norėdami išgirsti, kaip susiklosčiusią situaciją vertina „Vėtrūnos“ atstovai, Balsas.lt žurnalistai kelias dienas bandė susisiekti su jos generaliniu direktoriumi Rolandu Baškiu. Tačiau iš pradžių per sekretorę pažadėjęs pasikalbėti, vėliau mobiliuoju telefonu jis neatsiliepė. Antrą dieną ragelio niekas nekėlė ir įmonės biure Vilniuje.

„Jeigu būčiau „gaspadorius“ ir ką nors statyčiau, tai į tą pusę tikrai nežiūrėčiau“, – apibendrino Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Priminsime, kad „Švyturio“ areną Klaipėdoje konkursą laimėjusi statybų paslaugų ir nekilnojamo turto valdymo bendrovė „Vėtrūna“ pastatyti siūlė už 55 mln. litų, bet kainavo ji 71 mln. litų. Kauno „Žalgirio“ arenos kaina, įskaitant dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelę, 228 mln. litų.