10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Internetinis sukčius

2017-08-21 16:07

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo pasižymi piktavalių taikomi metodai? Kaip juos atpažinti ir neapsigauti?

Apie dažniausiai pastebimas sukčiavimo schemas pasakoja Viltė Mikoliūnaitė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Sukčiavimų prevencijos skyriaus vadovė Lietuvoje.

Piktavalių naudojamos schemos paprastai skirstomos į dvi grupes. Tai mokėjimai, kuriuos atlieka pats sukčiais patikėjęs klientas bei mokėjimai, kuriuos, pasinaudoję kliento atskleistais duomenimis, atlieka patys sukčiai. Šios schemos yra universalios, nusikaltėlių nukreipiamos į gyventojus ir įmones įvairiose Europos šalyse.

Kaip išviliojami duomenys?

Duomenų vagystė el. laišku ar SMS žinute. Gyventojas arba įmonė iš sukčių sulaukia el. laiško ar SMS žinutės su aktyvia nuoroda ir nurodymu prisijungti prie el. bankininkystės. Paspaudęs pateiktą nuorodą klientas nukreipiamas į netikrą el. bankininkystės interneto svetainę, o suvedęs prisijungimo duomenis suteikia sukčiams prieigą prie sąskaitoje sukauptų lėšų. Suklastoti el. bankininkystės puslapiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs į tikruosius, todėl, norint apsisaugoti nuo piktavalių, svarbu įsidėmėti, kad bankai savo klientams aktyvių prisijungimo prie elektroninės bankininkystės nuorodų niekuomet nesiunčia.

Apgaulingas skambutis. Gyventojas ar įmonė sulaukia skambučio iš žmogaus, dažniausiai prisistatančio informacinių technologijų specialistu, ir yra įtikinamas perduoti visišką naudojamų kompiuterių kontrolę, atskleisti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis ir turimų banko kortelių informaciją.

Tapatybės vagystė. Šį nusikaltimą dažnai įvykdo aukų pažįstami asmenys. Pavyzdžiui, kambariokai, turintys visas galimybes rasti neatidžiai laikomus kito asmens paso duomenis, prisijungimus prie el. bankininkystės. Šią informaciją pasisavinę piktavaliai siekia finansinės naudos – žmogaus turėtas lėšas perveda į savo sąskaitas ar jo vardu paima greituosius kreditus.

Kompiuterių užkratai. Neapdairiai elgiantis internete, gyventojo ar įmonės kompiuteris užkrečiamas kenkėjiškomis programomis. Jos surenka privačius duomenis, tokius kaip prisijungimai prie el. bankininkystės, ir perduoda juos pasipelnyti siekiantiems sukčiams. Taip pat esama virusų, perimančių kompiuterio valdymą bei jį perduodančių sukčiams, kurie ir padaro bankinį pavedimą tiesiai iš aukos kompiuterio.

Kaip išviliojami pinigai?

Išpirka už asmeninius duomenis. Kenkėjiška programa užšifruoja gyventojo ar įmonės kompiuteryje laikomą informaciją, o tam tikrais atvejais ją netgi perduoda sukčiams. Aukos, norinčios atgauti prieigą prie duomenų, apsaugoti juos nuo sunaikinimo ar paviešinimo, reikalaujama sumokėti išpirką. Jos dažniausiai prašoma „Bitcoin“ kriptovaliuta, o suma siekia apie 300 JAV dolerių. Investicijų apgaulė. Banko specialistai taip pat fiksuoja atvejų, kuomet gyventojai įtikinami siųsti pinigus tam tikram asmeniui ar sumokėti administracinį mokestį tam tikrai organizacijai. Pirmuoju atveju pervestos lėšos esą padės sunkioje situacijoje atsidūrusiam žmogui, o antruoju – už padarytas investicijas po kurio laiko grįš didelė pinigų suma. Tačiau sukčiai savo pažadų padėti praturtėti netesi.

Straipsnio puslapiai:

Close

Prieš šventes plinta nauji sukčių spąstai – per savaitę apgavo šimtus lietuvių

 Pamažu įsibėgėjant šventinei pirkinių karštinei, internete aktyviau reiškiasi ir sukčiai. „Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet socialiniuose tinkluose ir ...

Pristatytas būdas, leisiantis greitai atsiskaityti net švenčių metu

 Telefono numeris ir kelios sekundės laiko. Tiek tereikės norint pervesti pinigus kitam žmogui. Nepaisant to, ar tai bus darbo diena, ar šventinė diena, pinigai žmogų pasieks per kelias sekundes. Tai bus galima įvykdyti telefono numerį ...

Tūkstančiai gyventojų iš VMI dar neatsiėmė „kalėdinės dovanos“

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, ...

Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks

 Jog mokėjimai švenčių metu sustoja, lietuviams – nebe naujiena. Su tuo teko susidurti ir Velykų metu. Tuomet paslauga nebuvo galima pasinaudoti 4 paras, tačiau šį kartą trukmė ilgėja. Susidariusia situacija skuba ...

Verslininkai piktinasi valdžios planais: kurą teks piltis Lenkijoje Pateikia skaičiavimus

 Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, ...

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas