10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Internetinis sukčius

2017-08-21 16:07

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo pasižymi piktavalių taikomi metodai? Kaip juos atpažinti ir neapsigauti?

Apie dažniausiai pastebimas sukčiavimo schemas pasakoja Viltė Mikoliūnaitė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Sukčiavimų prevencijos skyriaus vadovė Lietuvoje.

Piktavalių naudojamos schemos paprastai skirstomos į dvi grupes. Tai mokėjimai, kuriuos atlieka pats sukčiais patikėjęs klientas bei mokėjimai, kuriuos, pasinaudoję kliento atskleistais duomenimis, atlieka patys sukčiai. Šios schemos yra universalios, nusikaltėlių nukreipiamos į gyventojus ir įmones įvairiose Europos šalyse.

Kaip išviliojami duomenys?

Duomenų vagystė el. laišku ar SMS žinute. Gyventojas arba įmonė iš sukčių sulaukia el. laiško ar SMS žinutės su aktyvia nuoroda ir nurodymu prisijungti prie el. bankininkystės. Paspaudęs pateiktą nuorodą klientas nukreipiamas į netikrą el. bankininkystės interneto svetainę, o suvedęs prisijungimo duomenis suteikia sukčiams prieigą prie sąskaitoje sukauptų lėšų. Suklastoti el. bankininkystės puslapiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs į tikruosius, todėl, norint apsisaugoti nuo piktavalių, svarbu įsidėmėti, kad bankai savo klientams aktyvių prisijungimo prie elektroninės bankininkystės nuorodų niekuomet nesiunčia.

Apgaulingas skambutis. Gyventojas ar įmonė sulaukia skambučio iš žmogaus, dažniausiai prisistatančio informacinių technologijų specialistu, ir yra įtikinamas perduoti visišką naudojamų kompiuterių kontrolę, atskleisti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis ir turimų banko kortelių informaciją.

Tapatybės vagystė. Šį nusikaltimą dažnai įvykdo aukų pažįstami asmenys. Pavyzdžiui, kambariokai, turintys visas galimybes rasti neatidžiai laikomus kito asmens paso duomenis, prisijungimus prie el. bankininkystės. Šią informaciją pasisavinę piktavaliai siekia finansinės naudos – žmogaus turėtas lėšas perveda į savo sąskaitas ar jo vardu paima greituosius kreditus.

Kompiuterių užkratai. Neapdairiai elgiantis internete, gyventojo ar įmonės kompiuteris užkrečiamas kenkėjiškomis programomis. Jos surenka privačius duomenis, tokius kaip prisijungimai prie el. bankininkystės, ir perduoda juos pasipelnyti siekiantiems sukčiams. Taip pat esama virusų, perimančių kompiuterio valdymą bei jį perduodančių sukčiams, kurie ir padaro bankinį pavedimą tiesiai iš aukos kompiuterio.

Kaip išviliojami pinigai?

Išpirka už asmeninius duomenis. Kenkėjiška programa užšifruoja gyventojo ar įmonės kompiuteryje laikomą informaciją, o tam tikrais atvejais ją netgi perduoda sukčiams. Aukos, norinčios atgauti prieigą prie duomenų, apsaugoti juos nuo sunaikinimo ar paviešinimo, reikalaujama sumokėti išpirką. Jos dažniausiai prašoma „Bitcoin“ kriptovaliuta, o suma siekia apie 300 JAV dolerių. Investicijų apgaulė. Banko specialistai taip pat fiksuoja atvejų, kuomet gyventojai įtikinami siųsti pinigus tam tikram asmeniui ar sumokėti administracinį mokestį tam tikrai organizacijai. Pirmuoju atveju pervestos lėšos esą padės sunkioje situacijoje atsidūrusiam žmogui, o antruoju – už padarytas investicijas po kurio laiko grįš didelė pinigų suma. Tačiau sukčiai savo pažadų padėti praturtėti netesi.

Straipsnio puslapiai:

Close

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo ...

SEB bankas bendradarbiaus su lietuvių startuoliu „Dealoyal“

 SEB bankas pradėjo bendradarbiauti su lietuvių startuoliu „Dealoyal“, kurio komanda sukūrė pirmąją su bankų kortelėmis susietą lojalumo programėlę, padedančią vartotojams susigrąžinti dalį pirkiniams išleistų pinigų. ...

Mokesčių „reforma“: tam davė, tam davė, o kam nebeliko?

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų ...

Naujovė mokėjimų rinkoje: atsiskaitymui užteks telefono numerio

Lietuva žengė dar vieną žingsnį mobiliųjų mokėjimų srityje, sustiprindama savo, kaip finansinių technologijų lyderės, poziciją regione. Nuo šiol norint pervesti ar gauti pinigus nebereikės prisiminti ar ieškoti ilgų sąskaitos numerių, ...

Bekontaktė kortelė kelionėje: 5 patarimai saugiems atsiskaitymams

Keliaudami neužmirškite savo bekontaktės mokėjimo kortelės – su ja patogiai atsiskaitysite daugelio šalių parduotuvėse, maitinimo įstaigose ir netgi viešajame transporte. Mokėti bekontakte kortele yra saugiau nei ...

Paaiškino, kodėl bankai klausinėja asmeninių duomenų

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save – pajamų šaltinius, dalyvavimą politikoje, ...

Buvusi SEB banko generalinė direktorė sukaupė tiek atostogų, kad jas iškeis į beveik milijoną eurų

Ilgametė vieno iš didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bankų SEB generalinė direktorė Annika Falkengren palikdama postą gaus nemenką kompensaciją už sukauptas atostogų dienas. Kaip rašo „Business Insider“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas