137 darbo dienos – mokesčiams

(Puslapis 1 iš 3)


manofinansai.lt

2013-12-20 11:13

 Liepos 17 - oji, diena, kai vidutinis lietuvis šiais metais nustojo „dirbti mokesčiams". Tam, kad pradėtų dirbti sau - jam prireikė 137 dienų per metus arba 4 valandų ir 34 minučių kiekvieną dieną.

Kaip parodė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokesčių analizė, šiemet 1000 litų neatskaičius mokesčių gavusio netaupančio ir finansinių įsipareigojimų neturinčio gyventojo pagrindiniams pajamų ir vartojimo mokesčiams tenkanti pajamų dalis nuo darbo užmokesčio fondo (1312 Lt/mėn.) siekė 54 proc. arba kiek daugiau nei 700 litų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinį mėnesio atlyginimą - 2305 litus neatskaičius mokesčių - uždirbusio gyventojo mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo - 3024 litų - sudarė 57 proc. arba 1728 litus.

Moka ne tik darbuotojas

Pasak „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, vertinant pajamų dalį mokesčiams, neretai ji skaičiuojama nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio - skaičiaus, kurį darbuotojas mato savo darbo sutartyje, populiariai vadinamo „alga ant popieriaus". „Tačiau toks vertinimas neatspindi tikrosios situacijos, kadangi didelę mokesčių dalį už kiekvieną darbuotoją sumoka darbdavys. Bendrą darbo jėgos apmokestinimo naštą sudaro tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokami mokesčiai. Todėl analizuojant mokesčius, kurie siejami su gyventojais, teisingiausia ir objektyviausia vertinti visą darbo užmokesčio fondą, apimantį darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio už darbuotoją sumokamus mokesčius", - aiškino asmeninių finansų ekspertė.

Jos pastebėjimu, būtent darbo jėgos mokesčiai, mokami į Sodros biudžetą (30.98 proc.) ir į Garantinį fondą (0.2 proc.) sudaro didžiausią darbo užmokesčio fondo dalį. 825 litus „į rankas" gaunančio gyventojo darbdavys kiekvieną mėnesį už jį valstybei sumoka 312 litų, vidutinį darbo užmokestį gaunančio - 719 litų.

Darbo jėgos apmokestinimas - vienas didžiausių

Palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuva išsiskiria aukštu darbo jėgos apmokestinimu. Pasaulio Banko iniciatyva atliktos mokesčių analizės, kurios metu mokesčių sistemos įvertintos 185 valstybėse, duomenimis, Lietuvą pagal darbo jėgos mokesčių sąnaudas, tenkančias darbdaviui, lenkia tik 13 valstybių. Nagrinėjant tik Europos Sąjungos šalis, didesnis darbo jėgos apmokestinimas yra Ispanijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Estijoje.

„Aukštas darbo jėgos apmokestinimas turi neigiamų padarinių - trukdo ne tik investicijų į šalį pritraukimui, neigiamai veikia darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, bet taip pat lemia neoficialaus darbo užmokesčio paplitimą ir mokesčių vengimą. Sumažinus mokesčių naštą daugiau uždirbantiems, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, darbdaviams atsirastų daugiau galimybių kurti geriau apmokamas, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas, o darbuotojams - pasilikti dirbti ir uždirbti Lietuvoje", - teigė O. Bložienė.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas