2013-ieji – santūriai geri metai Baltijos ekonomikoms

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2014-01-27 13:05

 2013 metais augimas atsirėmė į lubas. Šiemet antrąjį ketvirtį Baltijos šalių ekonomikos augimas atsirėmė į savotiškas lubas, kurių pralaužti nepavyko rudenį ir veikiausiai nepavyks ir paskutinį šių metų ketvirtį. Vėsa sklindanti iš euro zonos veikia ir Baltijos ekonomikų būklę. Trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas ganėtinai nuvylė sulėtėdamas iki 2,2 proc., Estijos BVP plėtra buvo silpniausia Baltijos šalyse ir siekė tik 0,7 proc. Tik Latvijos ekonomika dar išlaiko pagreitį ir sugebėjo ūgtelėti 4,5 proc. Vidaus paklausa šiuo metu tampa svarbesniu veiksniu, o eksporto vaidmuo silpsta.

Infliacija praėjusiais metais buvo santūri. Paskutinius tris praėjusių metų mėnesius infliacija Baltijos šalyse mažėjo labiau nei tikėjomės. Išoriniai veiksniai buvo palankūs kainų lygiui mažėti – nuo rudens naftos kaina prarado 17 proc. savo vertės, žemyn judėjo pasaulinės maisto produktų kainos. Kadangi šios dvi prekių grupės sudaro reikšmingą Baltijos šalių vartotojų krepšelio dalį, tai ir vartotojų kainų indeksui poveikis buvo mažesnis. Šie metai pasaulio ekonomikai prognozuojami geresni, globalus BVP turėtų augti greičiau, tad atitinkamai gali padidėti kainų spaudimas žaliavų rinkoje. Metų pradžioje vienkartinį postūmį aukštyn pajus Latvijos vartotojų kainų indeksas. Tai siejama su euro įvedimu, verslas dalį naujos valiutos įvedimo sąnaudų gali perkelti ant vartotojų pečių. Tačiau toks efektas nebus ilgalaikis ir nedidelio masto. Kaip rodo stebėjimai , pirmaisiais euro įvedimo mėnesiais kainų lygis padidėja 0,2-0,3 proc. punkto.

• Eksportas ir pramonė metų pabaigoje nusilpo. Eksportas buvo pirmasis BVP komponentas persiritęs per prieš krizinį lygį jau 2010-2011 metų sandūroje, tačiau šiuo metu rinkoje ima stigti parako. Metų pabaigos skaičiai silpnoki, kaip kad nedžiuginanti ir pramonės statistika. Akivaizdu, kad silpna užsienio ekonomikų padėtis, porecesinė euro zonos būsena nesudaro aplinkybių ir Baltijos šalių eksportuotojams bei gamintojams. Vidaus prekyba šiuo metu rodo didesnį tvirtumą ir Kalėdinis laikotarpis turėjo būti geresnis nei 2012 metasi. Tad vidaus paklausos vaidmuo, bent jau kol užsienio rinkų būklė nepradės gerėti, bus sąlyginai svarbesnis. Deja, tai nėra pati geriausia žinia, nes Baltijos šalių ekonomikos yra labai atviros ir ilgai vien tik vedinos vidaus vartojimu nepajėgtų atsilaikyti. Gera žinia, kad įvairūs euro zonos pasitikėjimo, apklausų rodikliai ima stiebtis į viršų, nors ryžto dar kol kas ir norėtųsi daugiau.

• Darbo rinka atsilieka nuo visos ekonomikos. Darbo rinkos būklę Baltijos šalyse galima vertinti dviprasmiškai. Viena vertus, pokyčiai yra pozityvūs, nedarbo lygis mažėja, o Latvijoje ir Estijoje šis skaičius jau tapęs vienaženkliu. Lietuva deja pagal dirbančiųjų būklę šiuo metu atrodo prasčiausiai palyginti su likusiomis dviem Baltijos kaimynėmis. Tai pasakytina ne tik apie užimtumą, bet ir darbo užmokesčio kaitą. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių yra mažiausias. Palyginti su lygiu prieš krizę, Baltijos šalių gyventojų pajamos šiandien yra didesnės. Tačiau tai tik nominalūs didžiai – jeigu atsižvelgsime į infliacijos poveikį, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 14 proc. mažesnis nei prieš krizę, Latvijoje – 9 proc., o Estijoje – 11 proc. Taip kad atsigavimas darbo rinkoje akivaizdžiai atsilieka nuo bendro ekonomikos augimo visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvos ir Estijos BVP jau šiemet turėtų grįžti į prieškrizinį lygį, tuo tarpu darbo rinkos parametrai vis dar atsilieka.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas