5 metus besitęsianti problema: darbo užmokesčio atotrūkis tik auga

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-07-07 17:48

Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai.

Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto. Nuo 2012 metų atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų padidėjo net 2 proc. punktais, nuo 11,4 proc.

Teigiama, kad darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Lemia susiklosčiusi darbo rinkos struktūra

Pasak Lietuvos statistikos departamento, didžiausias – 38,3 proc. – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, informacijos ir ryšių – 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6 proc.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė svarsto, kad didėjantis atotrūkis Lietuvoje susiklostė dėl ekonominės struktūros, kuri paremta pramone.

„Pramonės dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje pramonės svoris pagal BVP daug mažesnis nei Lietuvoje, ten daugiau vyrauja paslaugos. Be to, Lietuvoje labai reikšmingas transporto sektorius. Natūralu, kad istoriškai tose srityse labiau populiarus vyrų darbas. Kadangi tos veiklos sparčiau plėtojamos ir vystomos, tai, matyt, atlyginimams tai turi įtakos.

Sveikatos apsaugoje galbūt yra vis tik istorinis motyvas, kad gydytojai turi būti ištvermingesni, reikia ir jėgos ir sveikatos, atlaikyti sudėtingas operacijas, o moterų tarpe labiau paplitęs pagalbinis seselių darbas.

Kalbant apie finansų ir draudimo sektorių, galbūt reikėtų labiau kalbėti apie tai, kad pas mus yra toks diskriminuojantis moterį požiūris – vadovaujamas pozicijas šiame sektoriuje užima vyrai ir tai ir turi įtakos atlyginimų vidurkiams“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ekonomistė.

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas sako, kad atlyginimų atotrūkis skaičiuojamas pagal valandinį vidutinį bruto darbo užmokestį tarp moterų ir vyrų. Tad ši statistika neparodo vien atvejų, kuomet moterims sumokamas mažesnis atlyginimas vien dėl to, kad jos moterys.

„Atsiskleidžia struktūriniai dalykai, kad moterys dirba mažiau apmokamuose sektoriuose – paslaugų sektoriai, sveikatos priežiūros ir pan., o vyrai geriau apmokamuose – statybų, IT, transporto ir pan.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

Ryškėja nauja tendencija renkantis butą: dėl to pasiryžta mokėti ir brangiau

 Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas