5 metus besitęsianti problema: darbo užmokesčio atotrūkis tik auga

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-07-07 17:48

Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai.

Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto. Nuo 2012 metų atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų padidėjo net 2 proc. punktais, nuo 11,4 proc.

Teigiama, kad darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Lemia susiklosčiusi darbo rinkos struktūra

Pasak Lietuvos statistikos departamento, didžiausias – 38,3 proc. – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, informacijos ir ryšių – 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6 proc.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė svarsto, kad didėjantis atotrūkis Lietuvoje susiklostė dėl ekonominės struktūros, kuri paremta pramone.

„Pramonės dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje pramonės svoris pagal BVP daug mažesnis nei Lietuvoje, ten daugiau vyrauja paslaugos. Be to, Lietuvoje labai reikšmingas transporto sektorius. Natūralu, kad istoriškai tose srityse labiau populiarus vyrų darbas. Kadangi tos veiklos sparčiau plėtojamos ir vystomos, tai, matyt, atlyginimams tai turi įtakos.

Sveikatos apsaugoje galbūt yra vis tik istorinis motyvas, kad gydytojai turi būti ištvermingesni, reikia ir jėgos ir sveikatos, atlaikyti sudėtingas operacijas, o moterų tarpe labiau paplitęs pagalbinis seselių darbas.

Kalbant apie finansų ir draudimo sektorių, galbūt reikėtų labiau kalbėti apie tai, kad pas mus yra toks diskriminuojantis moterį požiūris – vadovaujamas pozicijas šiame sektoriuje užima vyrai ir tai ir turi įtakos atlyginimų vidurkiams“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ekonomistė.

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas sako, kad atlyginimų atotrūkis skaičiuojamas pagal valandinį vidutinį bruto darbo užmokestį tarp moterų ir vyrų. Tad ši statistika neparodo vien atvejų, kuomet moterims sumokamas mažesnis atlyginimas vien dėl to, kad jos moterys.

„Atsiskleidžia struktūriniai dalykai, kad moterys dirba mažiau apmokamuose sektoriuose – paslaugų sektoriai, sveikatos priežiūros ir pan., o vyrai geriau apmokamuose – statybų, IT, transporto ir pan.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas