5 metus besitęsianti problema: darbo užmokesčio atotrūkis tik auga

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-07-07 17:48

Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai.

Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto. Nuo 2012 metų atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų padidėjo net 2 proc. punktais, nuo 11,4 proc.

Teigiama, kad darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Lemia susiklosčiusi darbo rinkos struktūra

Pasak Lietuvos statistikos departamento, didžiausias – 38,3 proc. – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, informacijos ir ryšių – 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6 proc.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė svarsto, kad didėjantis atotrūkis Lietuvoje susiklostė dėl ekonominės struktūros, kuri paremta pramone.

„Pramonės dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje pramonės svoris pagal BVP daug mažesnis nei Lietuvoje, ten daugiau vyrauja paslaugos. Be to, Lietuvoje labai reikšmingas transporto sektorius. Natūralu, kad istoriškai tose srityse labiau populiarus vyrų darbas. Kadangi tos veiklos sparčiau plėtojamos ir vystomos, tai, matyt, atlyginimams tai turi įtakos.

Sveikatos apsaugoje galbūt yra vis tik istorinis motyvas, kad gydytojai turi būti ištvermingesni, reikia ir jėgos ir sveikatos, atlaikyti sudėtingas operacijas, o moterų tarpe labiau paplitęs pagalbinis seselių darbas.

Kalbant apie finansų ir draudimo sektorių, galbūt reikėtų labiau kalbėti apie tai, kad pas mus yra toks diskriminuojantis moterį požiūris – vadovaujamas pozicijas šiame sektoriuje užima vyrai ir tai ir turi įtakos atlyginimų vidurkiams“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ekonomistė.

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas sako, kad atlyginimų atotrūkis skaičiuojamas pagal valandinį vidutinį bruto darbo užmokestį tarp moterų ir vyrų. Tad ši statistika neparodo vien atvejų, kuomet moterims sumokamas mažesnis atlyginimas vien dėl to, kad jos moterys.

„Atsiskleidžia struktūriniai dalykai, kad moterys dirba mažiau apmokamuose sektoriuose – paslaugų sektoriai, sveikatos priežiūros ir pan., o vyrai geriau apmokamuose – statybų, IT, transporto ir pan.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas