5 patarimai, kaip jausti stresą ir būti laimingiems

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Streso valdymas

2016-04-06 14:10

Remiantis šių metų sausį streso valdymo programos „StressOff“ atlikto tyrimo duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas nesuvaldo darbe patiriamo streso. Sertifikuoto streso valdymo konsultanto Luko Mackevičiaus teigimu, šiandien sąvoka „stresas“ yra pernelyg dažnai vartojama norint pabrėžti neigiamas emocijas ir patirtis. Tuo tarpu yra pamirštama, kad teisingai nukreipta streso energija padeda tobulėti, siekti asmeninių bei profesinių tikslų, pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Tą akcentuoja ir kompanijos „The Learning Architect“ konsultantas, lyderystės mentorius iš Nyderlandų Peter Whiskerd, dalyvausiantis balandžio 14 d. vyksiančioje pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje „StressOff“. Jis pristatys 10 strategijų, kaip susidoroti su stresu, ir jas pagrįs karinėje aplinkoje naudojamu VUCA akronimu. Šios raidės žymi nepastovumą, netikrumą, painumą ir dviprasmybes, su kuriomis nuolat susiduriame.

Gebėjimas susitvarkyti su neigiamomis emocijomis ir įtampa padeda sukurti palankią aplinką, kurioje galime augti, siekti užsibrėžtų tikslų. Moksliškai įrodyta, jog suvaldytas stresas užtikrina ilgesnį gyvenimą ir geresnę savijautą, padeda kurti laimingus ir sėkmingus santykius. Žmonės, gebantys kontroliuoti neigiamas emocijas, pasižymi optimizmu ir patys dažniau imasi iniciatyvos, turi daugiau energijos ir yra labiau motyvuoti, kūrybiškesni ir spontaniškesni. Atsikratę įtampos ir nerimo, jie gali lengviau įveikti kilusias problemas ir atsitiesti po praradimų, greičiau priimti sprendimus ir į iššūkius bei pokyčius žvelgti kaip į naujas galimybes.

25 metų vadovavimo patirtį įvairiose tarptautinėse kompanijose turintis P. Whiskerd atkreipia dėmesį į vieną iš 10 strategijų – „matykime pusiau pilną stiklinę“. Ekspertas išskiria penkias šios strategijos dedamąsias, padedančias sėkmingai įveikti stresines situacijas:

1) Būkite optimistai. Tyrimais įrodyta, jog mūsų mintys turi įtakos imuninei sistemai. Taigi žvelgiant į gyvenimą pozityviai, galima gyventi ilgiau, būti sveikesniais bei laimingesniais.

2) Galvokite kaip laimėtojai. Patyrę nesėkmę, pasirinkite laimėtojo, o ne aukos vaidmenį. Prisiėmę atsakomybę, atsiribosite nuo neigiamų emocijų ir blaiviai įvertinsite savo veiksmus, pasimokysite iš patirties. Tokiu būdu išvengsite kitų kaltinimo ir nereikės būti aplinkybių įkaitu.

3) Stebėkite savo mintis. Žmogaus smegenų kamiene esanti tinklinė aktyvinamoji sistema (angl. Reticular Activating System, RAS) turi įtakos jo mąstymui ir lemia gebėjimą pasiekti teigiamų rezultatų. Pasirenkant konkrečias žinutes, tikslus, saviįtaigos teiginius ar vizualizacijas, galima sąmoningai užprogramuoti šią smegenų dalį. Tad jeigu nuolatos galvosite ir sakysite, kad galite pasiekti savo užsibrėžtą tikslą, jūsų pasąmonė padės jums tai įgyvendinti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas