5 priežastys, kodėl „startuoliai“ turėtų pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Erikas Saukalas

2015-10-21 11:18

 Ankstyvieji pradedančiųjų įmonių arba „startuolių“ (angl. startup) žingsniai įgyvendinant ambicingas verslo idėjas tampa iššūkiu dėl lėšų trūkumo, nelengvos investuotojų ar pardavimo kanalų paieškos bei pastangų suburti atsidavusią komandą. Susitelkusios į tam tikros idėjos įgyvendinimą, pradedančiosios įmonės dažniausiai užmiršta arba atidėlioja ne mažiau svarbų dalyką – savo intelektinės nuosavybės apsaugą.

„Startuolių“ veikla yra glaudžiai susijusi su tam tikros intelektinės nuosavybės – verslo idėjos, prekių ženklo, dizaino, išradimo ar praktinės patirties (angl. know-how) – sukūrimu, o jos apsauga pradedančiosioms įmonėms globalėjančioje rinkoje yra itin aktuali dėl daugybės priežasčių.

Daugiau galimybių pritraukti investuotojus. „Startuoliai“, turintys ir įgyvendinantys intelektinės nuosavybės identifikavimo bei apsaugos strategiją, turi didesnes galimybes pritraukti investuotojus. Toks atsakingas požiūris į potencialiai vertingą intelektinę nuosavybę ir verslo veiklos rezultatus gali lemti ne tik finansavimo suteikimą, bet yra ir vienas iš esminių kriterijų investuotojams priimant sprendimą dėl pradedančiajam verslui skiriamų lėšų dydžio.

Lengviau pasitelkti kitus finansavimo šaltinius. Intelektinė nuosavybė yra galingas įrankis pradedančiosioms įmonėms ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiandieninėje verslo praktikoje įkeitimo objektu tampa ne tik nekilnojamas turtas, bet ir intelektinė nuosavybė. Prekių ženklas, dizainas ar patentas gali būti įkeisti siekiant užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, pavyzdžiui, bankui ar kitai kredito įstaigai skolinant „startuoliui“ nustatyto dydžio pinigines lėšas.

Išimtinės teisės į sukurtus produktus ar paslaugas. Pagrindinis „startuolių“ konkurencinis pranašumas prieš kitus rinkoje veikiančius perspektyvius naujus verslus ar net įsitvirtinusias korporacijas yra ne dideli pardavimo mastai, o tobulesnių technologinių sprendimų pagrindu kuriami originalūs, neretai nišiniai, produktai bei siaurai vartotojų grupei teikiamos išskirtinės paslaugos. Apsaugodami savo intelektinę nuosavybę „startuoliai“ gali apsidrausti nuo unikalių verslo idėjų bei produktų kopijavimo, įgydami išimtines savininko teises.

Papildoma nauda suteikiant teises kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad „startuoliams“ paprastai trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, naudinga išeitis yra licencijos, kurių pagrindu už tam tikrą atlyginimą sutartomis sąlygomis „startuoliai“ leistų naudoti registruotą intelektinę nuosavybę (prekių ženklą, dizainą ar patentą) kitiems asmenims. Toks abipusiai naudingas sprendimas suteikia galimybę lengviau vystyti verslą, kurti naujus produktus bei žengti į naujas rinkas.

Straipsnio puslapiai:

- Erikas Saukalas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas