7 „kasdienio naudojimo“ reklamos kliūtys

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2011-04-05 17:12

Kaip nesuklysti reklamuojant prekes mokėjimo terminaluose, ant čekių ir kitose vietose, kur kontaktas su vartotoju trumpas, bet neišvengiamas. Patirtimi dalijasi „Nissan“ padalinio Rusijoje interaktyvios reklamos vadybininkas Aleksejus Apuškinas.

Mūsų darbas su nestandartinėmis reklamomis prasidėjo nuo eksperimento su „Qiwi“ terminalu – mes nusprendėme išbandyti elektronines anketas organizuodami bandomąjį važiavimą. Tačiau rezultatai parodė, kad vietoje savo duomenų žmonės dažnai į anketą įrašo įvairias nesąmones, arba, pavyzdžiui, savo dėstytojų pavardes. Teko naudotis duomenų apdorojimo sistema, o vėliau nusprendėme bandomųjų važiavimų apskritai atsisakyti. Dabar savo elektronines brošiūras platiname per terminalus: žmonės palieka savo elektroninio pašto adresus, kuriuo vėliau gauna informaciją. Šitaip konstruoti gilių santykių nesitikime. Štai kodėl.

1. Kuriant prekės ženklą negalima pasikliauti tik reklama terminaluose, ant čekių ar panašiai. Tokia reklama veikia tik taktiniame, o ne strateginiame lygmenyje. Jeigu atidarote bandelių parduotuvę kieme, tai, matyt, tokiais komunikacijos būdais galima apsiriboti: informuoti potencialius klientus, o toliau gaminti gerą produktą, kurį žmonės pirks. Tačiau jei egzistuoja rimta konkurencija, produktas sudėtingesnis ar brangesnis – elektronika, automobiliai, nekilnojamasis turtas – reikia išnaudoti kitus, paveikesnius, reklamos kanalus.

Be to, naudojant tik tokius reklamos kanalus praktiškai neįmanoma įtikinti vartotojo pereiti prie jūsų produkto. Priežastys – per mažai informacijos, galimybės palyginti nebuvimas, kai kada ribotas susisiekimo su vartotoju laikas. Tokiomis reklamos priemonėmis galime, pavyzdžiui, pranešti apie naujo prekybos centro atidarymą, tačiau tam, kad klientai rinktųsi šį prekybos centrą, o ne konkurentų, reikia daryti reklamines akcijas, o tai – papildomas biudžetas. Jei žmogus nuolat mato vieną ir tą patį pranešimą, tai jį veikia, tačiau kaip – pasakyti sudėtinga. Tai primena istoriją su 25 kadru – neaišku, suveiks jis ar ne.

2. Prekės ženklo įvaizdį gali sugadinti blogos būklės reklaminės priemonės. Pavyzdžiui, mokėjimo terminalai gali stovėti prekybos centre, metro, klube, autobuso stotelėje. Jie gali būti idealiai švarūs, o gali būti sudraskyti ir nešvarūs. Tai taip pat galioja ir reklamai miesto transporte – jo keleiviai taip pat turi „kūrybinių ambicijų“. Išeitis – reklamuotis tik tuose terminaluose, kurie turi konkretų adresą. Pavyzdžiui, išdėstytus prekybos ir verslo centruose. Taip yra garantija, kad jie bus švarūs ir tvarkingi.

3. Kompiuterio galimybės terminale ribotos. Įprastai jie būna gana silpni. Paleidus, pavyzdžiui, vaizdo klipą ar rimtą animaciją, jie gali ir neveikti. Tačiau galima išnaudoti interaktyvias terminalo galimybes tam, kad įvykdytumėte balsavimus, apklausas, registraciją į renginius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas