9 naujos pasaulinės krizės ženklai (3)

(Puslapis 1 iš 4)


Juliaus Kielaičio (Fotodiena) nuotr.

Balsas.lt

2011-08-26 07:15

Didžiųjų šalių ekonomistai, politikai, įvairios organizacijos (tarp jų – Tarptautinis valiutos fondas bei Pasaulio Bankas) išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis žengia į dar vieną recesiją, nespėjus atsigauti nuo 2008-2009 m. ekonomiką parklupdžiusio nuosmukio. Remiantis tyrimais, naujoji krizė anaiptol nebus nei trumpa, nei silpna, rašo businessinsider.com.

Patys akivaizdžiausi pokyčiai matyti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Europoje bei Japonijoje. Bendrasis vidaus produktas JAV buvo vangus, antrajame metų ketvirtyje tepadidėjęs 2 proc. Tuo tarpu Japonijos BVP tuo pačiu laikmečiu nukrito 0,3 proc., o Vokietijos, euro zonos lopšio, BVP antrajame metų ketvirtyje tepakilo 1 proc.

Ekonominė šių regionų realybė rimtai sutrukdys sparčiai BRIK (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) šalių plėtrai. BVP augimas BRIK šalyse didžiąja dalimi priklauso nuo jų eksporto į išsivysčiusias šalis.

Užklumpančios ekonominės krizės paprastai yra matuojamos būtent BVP smukimu, tačiau yra ir kitų, ne ką mažiau svarbių, veiksnių. Pasaulinis siuntų gabenimo laivais našumas yra vienas iš jų.

Pilietiniai karai – tai dar vienas veiksnys, kadangi jie neretai suniokoja nacionalinę ekonomiką. Tuo tarpu padidėjęs nuskurdusių žmonių skaičius signalizuoja pasaulinį prekių vartojimo nuosmukį tose šalyse, kur gyvena patys vargingiausieji.

Krizės metu namų ūkio pajamos paprastai nukrinta, o nedarbo lygis arba pakyla, arba lieka labai aukštame lygyje, nusistovėjusiame prieš tai praūžusio nuosmukio metu. Vyriausybės išlaidos turėtų padėti verslui bei vartotojų aktyvumui skatinti, tačiau, vietoj to, jos sumažėja ir pašalina patį svarbiausią saugumo garantą, taip reikalingą vargingam pagyvėjimui garantuoti.

Taigi, devyni rodikliai, jog artėja dar viena pasaulinė krizė:

1. Stojanti laivyba

Laivyba – itin svarbus pasaulinės finansinės gerovės rodiklis, nes didžiulė pasaulio prekių dalis yra gabenama jūra. Šios prekės – kone viskas, pradedant žaliavine nafta, baigiant žemės ūkio produktais bei transporto priemonėmis. Tačiau pramonės milžinė „AP Moller-Maersk“ neseniai pranešė apie gautas pajamas ir smarkiai nukritusią paklausą.

Paskutiniai duomenys apie sausų ir birių produktų gabenimą atskleidė, kad rodikliai šįmet nukrito trečdaliu, o „Hanjin Shipping“, „Orient Overseas“ bei „Mitsui OSK Lines“ kompanijos negalėjo įvesti papildomų mokesčių – įprastų paklausos piko laikotarpiais. Dėl viso to kalta nepakankama prekių, gabenamų iš valstybės į valstybę, paklausa.

2. Neigiamos BVP prognozės

Pasaulinės ekonominės organizacijos vienu metu paskelbė BVP smukimo prognozes. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gegužės mėnesio pranešime dėl BVP pagerinimo tarp šalių narių pabrėžė, jog ekonominė plėtra susvyravo ir, manoma, mažės dar ir 2012 metais. Tarptautinis valiutos fondas birželio mėnesį paskelbė kone tą patį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas