A. Aljasas: jums tereikia rasti savą nišą

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2010-11-09 17:06

Praėjusią savaitę „Estonian Air“ paskelbė, kad šalies komercinės aviacijos rinkoje mato daug potencialo ir ateityje planuoja plėsti skrydžių geografiją iš Vilniaus bei Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) laikyti du tris lėktuvus. A. Aljasas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vienam asmeniui tenka tik 0,53 skrydžio per metus, tuo tarpu Estijoje šis rodiklis siekia 1,04 skrydžio, Latvijoje – 1,94.

Užsiminėte, kad Lietuvos komercinės aviacijos rinka turi daug potencialo. Kokių plėtros galimybių įžvelgiate?

Mes veikiame mažoje rinkoje: Estijoje gyvena tik 1,4 mln. gyventojų, o Lietuvoje jų turite tris kartus daugiau. Dar vienas dalykas – aviacijos rinka Lietuvoje auga palyginti sparčiai. Aišku, šiuo metu vis dar ekonomika sulėtėjusi, tačiau tai tinkamiausias metas įtvirtinti savo pozicijas. Be abejo, lengviau žengti į rinką, kai ji auga, tačiau įsitvirtinus šiandien ir pradėjus rinkoms atsigauti, mes kartu kilsime. Tai mūsų strategija Lietuvoje.

Kokių problemų matote Lietuvos aviacijos rinkoje?

Jokių. TVOU puikiai dirba, jis pritraukia naujų oro linijų ir siūlo labai geras sąlygas. Mes esame patenkinti ir jūsų oro uostu, ir Vyriausybės atstovais. Norėdami veikti Lietuvoje nesutikome jokių kliūčių – kaip tik buvome sutikti labai šiltai.

Keista tai girdėti žinant, kad per pastaruosius dvejus metus bankrotą paskelbė dvi aviakompanijos.

Kiekvienas bankrotas turi savų priežasčių. Manau, kad, pavyzdžiui, „FlyLAL” pasirinko blogą plėtros strategiją: plėtėsi per greitai, o oro linijoms itin lengva pritrūkti pinigų, kai nesi pelningas. Taip ir atsitiko „FlyLAL”.

„Star1 Airlines“ istorija šiek tiek kitokia, tačiau aviacijos versle gana sudėtinga veikti turint tik vieną lėktuvą. Mastas šiame versle yra itin svarbu. Jie buvo per maži, kad būtų sėkmingi.

Bankrotus lėmė ne tai, kad blogai elgiasi TVOU ar Vyriausybė. Manau, šie verslininkai priėmė blogus sprendimus.

„Estonian Air“ yra nacionalinės avialinijos, o Lietuvos Vyriausybė laikosi nuostatos, kad šaliai tokio tipo avialinijų nereikia. Ar, jūsų manymu, tokioje mažoje rinkoje, kaip Baltijos šalys, įmanoma aviakompanijai išgyventi be valdžios užnugario?

Manau, įmanoma, ir mes tai bandome įrodyti. Estijos Vyriausybė šiuo metu investuoja į bendrovę, tačiau šios investicijos skirtos tik mūsų lėktuvų garažui atnaujinti. Mums, valstybės valdomai bendrovei, pagrindinis tikslas būti pelningai, o ne kasmet mokesčių mokėtojų pinigus krauti į bendrovę – tai ne opcija ir yra nelegalu Europos Sąjungoje. Veikti be valdžios užnugario įmanoma, tik jums reikia rasti naujų nišų, pvz., „Estonian Air“ veikti tik Estijoje yra neįmanoma, todėl mes esame čia, Lietuvoje.

Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie naujus keleivinius maršrutus. Kaip manote, ar turime pakankamai keleivių joms užpildyti? Ar neatsitiks taip, kaip buvo prieš pusę metų, kai buvo gana daug maršrutų, tačiau lėktuvai skraidė pustuščiai?

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas