A. Avulis: žmonės nebeturės galimybės rinktis pigesnio būsto

(Puslapis 1 iš 2)


Nekilnojamasis turtas (nuotr. 123rf.com)

2018-04-10 16:30

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį.

„Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų. Griežtėjantys energetinio efektyvumo reikalavimai reiškia, kad namai tampa sandaresni, todėl mažėja gyventojų išlaidos šildymui. Tačiau jau B energinės klasės namai buvo itin efektyvūs, todėl A ir A+ klasės nebepasiekia esminio sutaupymo“, – sako Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Investicijos nebeatsiperka

Šiemet UAB „Hanner“ specialistai atliko 50 Vilniuje esančių A ir B energinės klasės daugiabučių išlaidų šilumai analizę. Rezultatai rodo, jog A energinės klasės pastate 50 kv. m ploto bute gyvenantis asmuo šildymui sutaupo 0,11 Eur/kv. m per mėnesį. Tai reiškia, kad per septynių mėnesių šildymo sezoną A energinės klasės buto gyventojas sumoka 37 eurais mažiau, negu tokio pat ploto buto B energinės klasės daugiabutyje savininkas.

„Tiesa, realus sutaupymas yra gerokai mažesnis, nes A klasės name diegiama privaloma vėdinimo (rekuperacijos) sistema, kurios išlaidos elektrai per mėnesį yra mažiausiai 2 eurai. Skaičiuojama, jog per šildymo sezoną, kai vėdinimo sistema turi būti įjungta ištisą parą, 50 kv. m butas elektrai išleistų mažiausiai 14 eurų, taigi realus sutaupymas liktų tik 23 eurai per septynis šildymo mėnesius. Iš šios sumos dar neišskaičiuotos papildomos išlaidos sistemų eksploatacijai, oro filtrų keitimui ir pan.“, – sako A. Avulis.

Jis skaičiuoja, jog pastatyti A energinės klasės daugiabutį kainuoja bent 55 eurais už kvadratinį metrą brangiau, lyginant su B energinės klasės pastatais.

„Jau B klasės pastatai buvo labai efektyvūs ir taupūs, todėl A klasės pastatai, net ir investavus į juos daugiau, deja, daug didesnio efektyvumo nepasiekia. Skaičiuojame, jog investicijos į juos atsipirks tik per 119 metų. Tačiau net ir šis laikotarpis yra labai optimistinis, mat suskaičiavus rekuperacinės vėdinimo sistemos elektros sąnaudas, eksploatacijos, keičiamų elementų kaštus, atsipirkimo laikotarpis išsitęsia per daugiau nei 400 metų“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas.

A+ klasės namai dar brangesni

Nuo šių metų pradžios plėtotojai gauna leidimus statyti tik A+ energinės klasės namus. Pastatyti tokius pastatus kainuoja dar brangiau. Skaičiuojama, jog lyginant su B klasės daugiabučiais, A+ klasės statybos kainuos bent 100 Eur/ kv. m daugiau.

Straipsnio puslapiai:

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas