A. Brazauskas: keisis vadas, bet ne durys

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Arūnas Brazauskas / Ekonomika.lt

2010-11-30 14:31

Pagal lietuvišką supratimą, litas turi būti „tvirtas“ – kaip prie Smetonos. Prie tokio įvaizdžio šiais laikais dera Lietuvos banko pagrindinės durys – sunkiai pasiduodančios, tačiau galų gale šiek tiek prasiveriančios. Tyčia ar netyčia, durys simbolizuoja menkas Lietuvos galimybes manipuliuoti valiutos kursu.

Valiutinių karų krečiamame pasaulyje valstybės stengiasi sumažinti pinigų keitimo kursą, kad skatintų vietinės produkcijos eksportą. Arba lenkia kitas valstybes, kad šios brangintų savo valiutas.

Pabrangus eurui brangs ir prie jo pririštas litas. Lietuviams beliks tiktai graužti nagus, bet vargu, ar jie ką nors išgąsdins, kaip tai pavyksta kinams.

O kinai jau dabar bando visus įtikinti, kad jų nacionalinės valiutos brangimas reiškia katastrofą jiems ir galbūt likusiam pasauliui.

Pasak vieno aukšto Kinijos pareigūno, sunku įsivaizduoti, kiek kinų įmonių bankrutuotų, kiek atsirastų naujų bedarbių, kiek darbo migrantų grįžtų atgal į savo kaimus, jeigu Kinija sutiktų devalvuoti juanį, kaip kad jai peršama – nemažiau 20 proc.

Nelaimės, kurios dar tiktai gresia Kinijai, jau ištiko Lietuvą: ekonomika susitraukė, pasiekti rekordiški nedarbo ir emigracijos mastai. Kol kas nėra tiktai liaudies maišto.

Tačiau liaudies neapykantos objektas – dabartinė Vyriausybė. Nepasitenkinimo ja šešėlyje vangiai skinasi kelią idėja, kad Lietuvos negandų priežasčių reikia ieškoti nevalstybinių finansų sferoje.

Nežinia ar žodžių darinys „švedų bankai“ kada nors įgaus tokią pat grėsmingą ir neigiamą prasmę kaip pavadinimas „Gazprom“. Tačiau nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas bankus jau palygino su vamzdžiu iš Rusijos. Anot jo, krizę Lietuvoje lėmė švediškos bankų „družbos“ efektas.

Lietuvių sąmonėje Švedija – gerutė, civilizuota, Lietuvai draugiška valstybė. Pro langą gali iškristi Lietuvos pareigūnas, kuris per daug domėjosi Rusijos keliamomis ekonominėmis grėsmėmis. O dėl švedų bankų keliamo pavojaus niekas pro langą neišlėks, nes vargu ar toks pavojus nagrinėjamas valstybiniu lygmeniu.

Tačiau, pavyzdžiui, švedams priklausantys Lietuvos bankai užsuko finansinius čiaupelius lyg rusai „Družbos“ naftotiekį. Paaiškėjo, kad jų elgseną lėmė ne „družba“ (rusiškai – draugystė), o savisauga.

Svetimi užsuko čiaupelius. Tai gal savi galėtų atsukti? Pavyzdžiui, „prispausdinti“ kiek nors litų, pametėti jų į kreditų rinką. Aišku, pinigų niekas nespausdina – iš pradžių jie tiesiog atsiranda valstybinio banko sąskaitoje.

Viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuva negali nei piginti savo valiutos, nei „atsukti čiaupelio“ paleidusi spausdinimo mašiną – tai įstatymais įtvirtinta „tvirto“ lito ideologija. Ji sunkiai pajudinama kaip Lietuvos banko durys.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas