A. Brazauskas: Lietuvos politikai nesidarys charakirio


Ramūno Vaitkaus pieš.

Ekonomika.lt

2011-03-21 16:21

Kovo 11-osios katastrofa Japonijoje atskleidė šalies visuomenės bruožus. Į gamtos siautėjimą, kuris sukėlė sudėtingos ir pavojingos technikos avariją, piliečiai reagavo drausmingai.

Pasaulis žavisi japonų ištverme, savitarpio pagalba ir padorumu. Pranešimuose apie nukentėjusiuosius ir pabėgėlius pabrėžiama, kad bent jau pirmąją savaitę po katastrofos nebūta skundų dėl palikto turto plėšimo.

Japonų elgsena paremta savitarpio pasitikėjimu. Piliečiai pasitiki valdžia ir vieni kitais. Tik esant pasitikėjimui galimas susitelkimas.

Nors branduoliniam saugumui Japonijoje skiriamas didžiulis dėmesys, cunamis nugalėjo žmones, atsakingus už tai, kad taikus atomas nebūtų mirtinas. Jau matyti ženklų, kad Japonijoje kaupiasi šioks toks nepasitenkinimas valdžia, tačiau Vyriausybės autoritetas išlieka didelis.

Lietuva ir Japonija politinės kultūros požiūriu – tolimos planetos. Mūsų valdžios reakcija į branduolinę avariją tolimoje šalyje rodo, kad ji linkusi ir toliau sekti pasakas. Daromi gana juokingi oficialūs pareiškimai, kuriais siekiama sunkiai pasiekiamo tikslo – svaičiojimais užglaistyti nepasitikėjimą, kurį kelia Vyriausybės energetikos politika.

Po avarijos Japonijoje visos daugmaž sveiko proto valstybės pareiškė, kad bus iš naujo tikrinamas atominių elektrinių saugumas. Kai kur pristabdytos branduolinės programos. O Lietuva, Rusija ir Baltarusija deklaravo, kad statys naujas elektrines.

Premjeras Andrius Kubilius negali numatyti cunamio, žemės drebėjimo ar uragano. Bet jo priedermė – vertinti taptautinę padėtį, įspėti kaimynų kėslus. Šiandien matoma didelė tikimybė, kad šalys kaimynės Baltarusija ir Rusija pasistatys atomines elektrines (AE) anksčiau nei Lietuva. Ar galime pasitikėti A.Kubiliumi ir energetikos ministru Arvydu Sekmoku, kurie ilgą laiką teigė, kad rusų ir baltarusių ketinimai yra blefas? Ko verti premjero tikinimai, kad Lenkija nepirks elektros iš Kaliningrado AE?

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas pareiškė, kad tragiški įvykiai Japonijoje nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują AE. Kai nesi branduolinės energetikos specialistas, gana drąsu kalbėti visos Lietuvos vardu, juolab kad šalies viešoji nuomonė dėl naujos AE nėra vieninga. Tačiau branduolinių lobistų užduotis paprasta: raiškiai pasakyti iš anksto išmoktą tekstą.

Valdžios vyrų pareiškimai rodo, kad AE statyba mūsų krašte yra grynai politinis projektas, reikalingas neįvardytiems naudos gavėjams.

Japonijoje dėl įvykusios avarijos ir klaidų ją likviduojant galbūt jau niekas nepasidarys charakirio – ne tie laikai. O Lietuvoje, kurios valdžios prisidirbo ir uždarant Ignalinos AE, ir pučiant miglą apie utopinius energetikos projektus, nebus net atsiprašyta už svaičiojimus. Ne ta visuomenė, ne ta politinė kultūra.

 

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas