A. Brazauskas: ožiai prie kraterio

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Arūnas Brazauskas / Ekonomika.lt

2011-05-31 11:30

Šiomis dienomis į Baltarusiją užklydęs užsienio turistas galėjo pamanyti, kad žmonės ten rimtai rengiasi pasaulio pabaigai.

Baltarusijoje šuoliškai kylant kainoms gyventojai masiškai supirkinėjo druską, degtukus, miltus, kruopas, makaronus. Panišką pirkimą sukėlė dolerio atžvilgiu krintantis Baltarusijos rublis ir užsienio valiutos deficitas.

Galiausiai nuo gegužės 24 dienos buvo nustatytas naujas rublio ir dolerio kursas – Baltarusijos valiuta devalvuota 55 proc. Baltarusiai liovėsi pirkti ne todėl, kad nenorėtų, o dėl to, kad parduotuvės ir degalinės laikinai užsidarė, jog susitvarkytų apskaitą.

Ekonomikos ir finansų krizė Baltarusijoje paūmėjo, kai Islandijos ugnikalnis Grimsvotnas spjaudė pelenus. Beje, ugnikalnis išsiveržė tą dieną, kai vienas Kalifornijos pastorius numatė pasaulio pabaigą – gegužės 21-ąją. Airijoje besilankančiam JAV prezidentui Barackui Obamai dėl to teko lenktyniauti su pelenų debesiu ir paskubomis vykti į Londoną.

Islandija jau ne pirmą kartą pateikia staigmenų. Pernai kitas ugnikalnis sunkiai įsimenamu pavadinimu Eyjafjallajokullas varė iš proto keleivius ir oro pervežimo kompanijas. O 2008 metais toje šalyje įvyko finansų krizė, panaši į baltarusiškąją bent jau tuo, kad dėl bankroto Islandijos krona beveik perpus nuvertėjo JAV dolerio atžvilgiu. Smunkantis Baltarusijos rublis dabar lygiuojasi į Islandijos valiutą.

Žinoma, Baltarusijos ir Islandijos krizių priežastys skirtingos.

Islandiją pargriovė menkai reguliuojamos finansų institucijos. Trims bankams pristigus lėšų skoloms refinansuoti, indėlininkai ėmė iš jų bėgti.

Baltarusijos valdžia stimuliavo ekonomiką paleisdama pinigų spausdinimo stakles. Prieš 2010 metų prezidento rinkimus šalyje buvo pakeltos biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Valstybė daug prisiskolino užsienyje. Sumažėjus eksportui iš Baltarusijos, šalyje ėmė stigti valiutos.

Tačiau ne vien pinigų emisija sužlugdė Baltarusijos rublį. Šalis iš Rusijos pigiau gaudavo energetinių išteklių. Baltarusijos piliečių gerovė faktiškai buvo Rusijos dotuojama. Biudžeto deficitas kamšytas užsienio paskolomis.

Beje, Tarptautinis valiutos fondas, kurio paskolos irgi kažkiek gelbėjo Baltarusijos ekonomiką, prieš kelis mėnesius siūlė devalvuoti rublį – tačiau tik 20 proc. Dabar teko nurėžti per 50 proc.

Autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai teks parsiduoti Rusijai – taip nediplomatiškai konstatuoja ekonomistai. O diplomatiškai kalbant, A.Lukašenka planuoja iš privatizacijos gauti per 7 milijardus dolerių. Akivaizdu, kad Rusija, skęstančiai Baltarusijai suteikusi kreditų, tikisi dalyvauti privatizacijoje išskirtinėmis sąlygomis.

Ekonomistai baltarusiams pataria nedelsti dėl ūkio reformų, kurias, lygiuodamosi į Vakarus, įvykdė kai kurios pokomunistinės šalys.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas