A. Eidintas: svetur gatvės auksu negrįstos (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2011-07-06 14:22

Šiandien masiškai svetur gero ieškantys lietuviai istorijai naujo prieskonio nesuteikė. Apie tūkstančius Lietuvą palikusių tautiečių, jų vargus ir lūkesčius „Ekonomika.lt“ kalbasi su diplomatu, istoriku, ambasadoriumi ESBO žmogiškajai dimensijai habilituotu mokslo daktaru Alfonsu Eidintu.

Lietuvoje prasiautė net keturios emigracijos bangos. Ką tai rodo apie mūsų šalies ūkį?

Dar Gedimino laiškais iš Hanzos miestų buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai. Vadinasi, jeigu jau tada teko kviestis specialistų, valstybėje buvo problemų dėl gamybos ir prekybos. Mūsų istorikai to sensacingai nekonstatuoja, tačiau buvome atsilikę nuo pirmaujančių kraštų dėl įvairių sąlygų.

Pirmoji emigracijos banga nusirito dėl geresnių gyvenimo sąlygų, sumažėjusio mirtingumo ir darbo jėgos pertekliaus. Žmonės vyko į kitas gubernijas, juos pasiekė ir viliojama žinia iš Amerikos.

Užteko vos kelių laiškų, kad žmonės ten pradėtų vykti, nors emigrantai nežinojo, kad gatvės ten ne auksu grįstos, kad jos apskritai negrįstos ir kad jas patiems reikės išgrįsti. Žmonės Amerikoje dirbo kasyklose, skerdyklose.

Dar 1911 metais Amerikoje apsilankęs Juozas Tumas-Vaižgantas po kelionės parašė knygą „Ten gera, kur mūsų nėra, arba neapleiskime Tėvynės!“ Grįžęs perskaitė keliasdešimt paskaitų apie lietuvių padėtį Amerikoje. Vėliau Antanas Smetona pasakė, kad lietuviai yra į kosmopolitizmą linkusi tauta – vyksta ir ieško, kur geriau.

Tačiau po 1918 metų Nepriklausomybės paskelbimo lietuvių išeiviai Amerikoje aktyviai leido knygas, laikraščius, kūrė pirmuosius lietuviškus spektaklius. Jie teikė ir finansinę pagalbą Lietuvai.

A. Smetonos laikais apie 10 proc. biudžeto sudarė vien Amerikos lietuvių pinigai. Ir tai yra tik tie, kurie atėjo per Lietuvos paštą.

Taip pat pastačius geležinkelį Varšuva–Vilnius–Sankt Peterburgas, per Vilnių lietuviams atsivėrė ir carinės Rusijos darbo rinka. Merginos vyko tarnauti į turtingus namus – dirbo tarnaitėmis, prižiūrėjo vaikus.

Iš carinės imperijos emigracija apskritai buvo draudžiama. Tačiau žmonės rasdavo būdų, kaip sieną kirsti nelegaliai, specialūs agentai organizuodavo keliones. Žmonės jiems vėliau atidirbdavo už bilietus ir paslaugas. Tačiau nieko nepadarysi, visa Europa tada važiavo.

Kokios priežastys paskatino lietuvius vykti į Pietų Amerikos valstybes?

Po Pirmojo pasaulinio karo Amerikoje buvo įvestos kvotos emigrantams, per metus buvo įleidžiama tik 300 lietuvių.

Žmonės pasuko į Braziliją, Urugvajų, Argentiną. Pietų Amerikoje augo kavos, vaismedžių plantacijos. Mano paties senelis 1929 metais išvyko į Argentiną uždarbiauti, dirbo plantacijose, kol atidirbo už bilietą.

Tačiau dėl vergiško darbo, gyvenimo lūšnose žmonės greitai pradėjo iš plantacijų bėgti. Lietuvos konsulai ten daug plušo dėl tautiečių patiriamų negerovių. Bet į Lietuvą grįžo tik apie 25 proc. išvykusiųjų. Daugelį sulaikė sukurtos šeimos, vaikai.

Straipsnio puslapiai:

- Neringa Medutytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas