A. Gluodas: šokoladui reikia proto, rankų ir širdies

(Puslapis 1 iš 4)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-12-09 06:55

Po poros metų šimtmetį švęsiančiame saldainių fabrike „Rūta“ verda darbas. Artėjant didžiausioms metų šventėms saldainių užsako įmonės, skanėstų dėžutes rengiamasi dovanoti draugams, artimiesiems. „Jau šeštą valandą ryto fabrikas imasi darbo visu tempu, turime dvi pamainas, tačiau yra žmonių, kurie dirba ir trečią pamainą“, – pasakojo bendrovės „Rūta“ vadovas Algirdas Gluodas.

Su A. Gluodu susitikome Vilniuje, ne Šiauliuose, kur nuo 1913 metų veikia saldainių fabrikas. Prieš beveik šimtą metų čia jį įkūrė Antanas Grincevičius, vėliau fabriką karta iš kartos paveldėjo įkūrėjo giminaičiai. „Mums fabrikas buvo grąžintas, tačiau įrengimus reikėjo išsipirkti. Teko skolintis iš banko lėšų ir įmonei steigti, ir įrengimams išsipirkti – visi buvome paprasti, turtų nesukaupę žmonės“, – pasakojo verslininkas.

„Rūtos“ administracijoje A. Gluodas dirba nuo 1995-ųjų, tačiau į saldainių gamybos paslaptis ėmė gilintis gerokai anksčiau – 1993 metais. „Tinkamo išsilavinimo neturiu – esu technikas. Net dabar, ką jau kalbėti apie anuos laikus, nėra geros literatūros lietuvių kalba apie šokoladą. Tik atėjęs į fabriką visų prašiau duoti ką nors paskaityti, kad turėčiau bent šiokį tokį supratimą apie saldainių gamybą, tačiau niekas negalėjo nieko pasiūlyti. Teko šviestis iš knygų rusų ir prancūzų kalbomis“, – prisiminė kelią į saldumynų pasaulį verslininkas. Šiandien jis išmano saldainių gamybos subtilybes, vis dėlto savęs specialistu nelaiko.

Saugo paveldėtą sklypą

Turėti savarankišką ir nuo niekieno nepriklausomą įmonę šiandien labai sunku. Tai patvirtino ir A. Gluodas. Iki krizės ne vienas užsienio verslininkas, didžiulės kompanijos, investuotojai iš svečių šalių ieškojo, ką galėtų nusipirkti ar bent į ką galėtų investuoti Lietuvoje. „Pas mus lankėsi ne kartą, spaudė iš visų pusių, ir vienaip, ir kitaip bandė suderėti, – prisiminė A. Gluodas investuotojų vizitus į „Rūtą“. – Investuoti norėjo ir vokiečiai, ir islandai. Tų investicijų reikėjo, tačiau nenorėjome būti priklausomi.“ „Rūta“ liko nepriklausoma lietuviška įmonė. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių saldumynų gamintojų jau senokai priklauso užsienio kompanijoms.

Didelę sumą atseikėti už maždaug vieno hektaro žemės sklypą pačiame Šiaulių centre buvo pasirengęs ir vienas užsienio prekybos tinklas. Tuomet jau šiandien, toje vietoje, kur dabar įkurtas senasis saldainių fabrikas, Tilžės gatvėje, stovėtų prekybos centras, o fabrikas būtų perkeltas į užmiestį. Šių investicijų, pasak A. Gluodo, reikėjo, nes dabartinė fabriko vieta jau nebepatogi. „Sunkiasvorė technika iki miesto centro važiuoti negali, tad išvežioti produkciją labai nepatogu. Mes jau seniai galvojame apie „Rūtos“ perkėlimą į užmiestį. Tada mums buvo pasiūlyti labai dideli pinigai, kone kasdien vyko derybos, suma vis didėjo. Galima sakyti, iki absurdo. Tačiau nepardavėme, sudvejojome, nes šis žemės sklypas – dar senelio, paveldėtas karta iš kartos. Galbūt sentimentai ir sutrukdė“, – gūžtelėjo pečiais verslininkas.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

Ieškant darbo teks susidurti su vienu dažniausių reikalavimų

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais ...

Ištyrė vyrų ir moterų atlyginimo skirtumą: Lietuva priekyje

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc. mažiau, nei tas pačias pareigas ...

Egiptietis Ašrafas laimę rado Lietuvoje: įkūrė verslą ir svajoja apie šeimą

Ne paslaptis, jog liūdesys ar prasta nuotaika – pažįstamos emocijos ne vienam iš mūsų, ypač šaltuoju metų laiku. Tik štai, užsieniečiams, pasirodo, lietuviška depresija nė kiek nebaisi – prieš ...

Kaip skiriasi darbo santykiai skirtingose pasaulio šalyse?

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse. O vis dėlto į kuriuos turinio ir ...

Dirbti namie lietuviams trukdo tai, kas amerikiečiams padeda

Net šeši iš dešimties darbuotojų Lietuvoje sutiktų dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau taip dirba tik 2 proc., o 13 proc. tokio darbo nenorėtų, nes jiems tiesiog patinka išeiti iš namų, teigia tyrimą vykdęs ...

Darbo ieškančiųjų konkurencija – vienur 10, kitur – net 100 kandidatų

Vieniems darbo ieškantiesiems tenka įveikti daugybę kandidatų, kad gautų darbą. Kitus medžiote medžioja ar net pervilioti iš kitos įmonės ketina patys darbdaviai. Darbo portalas CVbankas.lt apžvelgia, tarp kokių sričių darbuotojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas