A. Juozaitis: jei kris Latvija, kris Lietuva (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

Živilė Kavaliauskaitė / Šiaulių kraštas

2011-10-20 07:14

Veiklą atnaujinusiuose Šiaulių bendruomenės namuose rašytojas, filosofas daktaras Arvydas Juozaitis pakvietė į paskaitą apie Latviją, valstybę, kurios likimas gali atsikartoti pas mus. „Latvijos likimas, man atrodo, Lietuvoje atsikartotų po dešimtmečio“, — sakė A. Juozaitis.

Geriausi kaimynai

A. Juozaitis pakvietė į paskaitą „Nežinoma Latvija“ ir pristatė knygą “Ryga — niekieno civilizacija“. Susitikime A. Juozaitis už pilietinę drąsą apdovanotas Lietuvos kultūros fondo medaliu.

Latviją jis pristatė ne tik pasakojimais, bet ir skaidrėmis, dainų vaizdo klipais, iliustruojančiais įsimintiniausius pastarųjų dviejų dešimtmečių įvykius Latvijoje. Dainos atliepė Sąjūdžio metus: „Latvių žemė atverta“, “Nyksta mano šaknys“, bei pastarųjų metų aktualijas.

„Kai tauta ieško nacionalinės idėjos, kreipia dėmesį į istorikus, filosofus. Latvių idėja — tobula ir be ginčų: tauta gimė iš nacionalinio himno, pirmą kartą sugiedoto 1873 metais, per pirmąją Dainų šventę. Šiandieninės latvių dainų šventės — stebuklas. Pasaulio sutvėrimo reiškinys“, — sako A. Juozaitis.

Filosofas įsitikinęs: geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Todėl keista, kad per 21 metus nėra sudarytos sutarties tarp Lietuvos ir Latvijos Kultūros ministerijų.

Televizijos ekranuose nematome, kas vyksta Latvijoje. Praėjusiais metais minėta Žalgirio mūšio 600 metų sukaktis Latvijoje liko nepastebėta.

Susitikime A. Juozaitis atsakė į šiauliečių klausimus. „Šiaulių kraštas“ pateikia keletą A. Juozaičio susitikime išsakytų minčių, pastebėjimų.

Apie skirtumus

— Kai įvažiuojame į Rygą, visada sakau: „Pažiūrėkite, vaikai, visi stulpai — telegrafo, elektros — atrodo tarsi su kepurytėmis. Taip buvo vokiečių, latvių nepriklausomybės, sovietiniais laikais, tebėra ir dabar.

Ant visų namų Rygoje, Liepojoje yra nurodyta nuosavybės forma: savivaldybės, privatus ar valstybės namas. To mes, ko gero, iki pasaulio pabaigos neturėsime. Vokiškas racionalumas. Bet šis racionalumas latvius yra nuvedęs į daugybę akligatvių.

Vienas iš jų — pilietybės institucija. Iš kur toks pasipriešinimas rusakalbiams? Pilietybės Latvijoje neturi apie 300 tūkstančių žmonių.

Vaikas negauna pilietybės, jei abu tėvai neturi Latvijos pilietybės. Rygos mero Nilo Ušakovo tėvai neturi pilietybės, jie nebalsuoja net savivaldybių rinkimuose.

Ši situacija, sakyčiau, istorinio keršto faktorius. Latvių etnosas buvo ant išnykimo ribos, Rygoje 1987 metais beveik nebeskambėjo latvių kalba. Antras dalykas — vokiškas įstatymų laikymasis.

Apie 70 nuošimčių rusakalbių 1991 metų kovą balsavo už Latvijos nepriklausomybę. Tikėjosi, kad Latvija juos priėmė. Bet iš tų 70 nuošimčių piliečiais tapo tik tie, kurių tėvai buvo gimę prieš karą, o visi kiti — okupantai. Reikia suprasti, koks psichologinis įžeidimas. Atimtas kreditas, duotas balsuojant.

Straipsnio puslapiai:

- Živilė Kavaliauskaitė

Šiaulių kraštas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas