A. Karlonas: mokslui trūksta vadybininkų

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-08-08 11:10

Lietuvių mokslininkai idėjų ir sprendimų turi, tačiau nesugalvoja, kaip iš jų uždirbti pinigų.

Artėjant rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksiančiai pasaulinio masto gyvybės mokslų konferencijai „Life Science Baltics 2012“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas teigia, kad Lietuvoje trūksta mokslo vadybininkų, kurie padėtų mokslininkams komercializuoti savo idėjas, tačiau pastebi, kad verslo atstovai jau pradeda suprasti mokslininkus ir jų darbo vingrybes.

Kaip šiandien Lietuvoje atrodo gyvybės mokslų sektorius?

Tai gali būti informacinių technologijų (IT) sprendimai, lazeriai, biotechnologija – labai plati sritis. Biotechnologija Lietuvoje labai stipri. Turime know–how, istorinį pagrindą, kai šalyje buvo susiformavęs tam tikras potencialas. Džiugu, kad jis niekur nedingo – šis sektorius šiandien sukuria per 1 proc. BVP, arba per milijardą litų. Lyginant, kiek ten dirba žmonių ir kiek jie sukuria vertės, tai milžiniškas potencialas. Lazerių sektoriuje taip pat esame ypač stiprūs – turime per 30 bendrovių, kurios ir sukuria didelę BVP dalį.

Ypač svarbu ir džiugu, kad šiandien studentai renkasi gyvybės mokslų specialybes. Turime tikėtis ir siekti, kad jie liktų Lietuvoje.

Ar esame pajėgūs juos išlaikyti ir įdarbinti?

Turi atsirasti naujų kompanijų. Tegul patys mūsų mokslininkai jas kuria. Mes skatiname juos pradėti kurti verslą. Juk nebūtina patiems būti vadovais, direktoriais – jie gali būti vadinamieji mokslo direktoriai, kurie dirbtų mokslinį darbą, tačiau aplink turėtų komandą, kuri produktą realizuotų.

Kalbant apie biotechnologijas – atrinkome 13 naujai besikuriančių įmonių, į kurias valstybė investuos iki 70 tūkst. litų. Pavyzdžiui, viena įmonė ruošiasi iš aliejaus išskirti fermentus ir gaminti poroloną, kuris yra nedegus, ekologiškas, nekeliantis alergijos. Tikrai turime potencialo.

Ar mūsų mokslininkai yra pajėgūs ir gali komercializuoti savo idėjas?

Įspūdis toks, kad yra ką komercializuoti – begalė darbų guli stalčiuose. Darbus reikia suprasti ne tik kaip užbaigtus prototipus, turime skaityti disertacijas, net magistro darbus. Mūsų misija – šiuos žmones įtikinti, kad jų idėja ir sritis yra įdomi, kad ją reikia plėtoti ir galbūt rasti investuotoją.

Buvau nustebęs, kad Lietuvoje turime mokslininkų, tyrėjų medžiotojų. Štai viena vokiečių kompanija,

dirbanti su elektrotechnikos gamintojais, ieško įvairių sprendimų, kurie galėtų būti pritaikyti šioje srityje. Pavyzdžiui, vienas mokslininkas pasakojo, kad gavo laišką, kuriame rašoma, jog jie perskaitė jo disertaciją ir buvo sužavėti idėja. Bendrovės atstovai siūlė susitikti. Žadėjo idėją pristatyti „Siemens“, „Bosch“ ar kuriai kitai kompanijai, kuri skirtų finansavimą, kad būtų galima idėją patobulinti ir pritaikyti jų veikloje. Tai jie pamatė iš disertacijos.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas