A. Kuzmarskis: didinti MMA galima ir be nutarimo

(Puslapis 1 iš 2)


Rasos Jonaitienės (Fotodiena) nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-05-31 07:39

Ar reikia Lietuvoje didinti minimalų darbo užmokestį? Šis klausimas praėjusią savaitę buvo svarstomas Seime, apie tai kalbamės ir su Lietuvos krovos įmonių asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovu, Klaipėdos jūros krovinių krovos bendrovės „Bega“ generaliniu direktoriumi Aloyzu Kuzmarskiu.

Kokia Jūsų, bendrovės kolektyvo vadovo ir asocijuotų verslo struktūrų atstovo, pozicija dėl minimalaus atlyginimo didinimo?

Esame ne kartą ir ganėtinai vieningai tarę savo žodį visais lygiais: ir uosto kompanijų asociacijose, ir Pramonininkų konfederacijoje. Mes už tai, kad atlyginimas nuo liepos 1 d. būtų didinamas iki 900 Lt, o nuo kitų metų pradžios – 1 000 litų. Apskritai daugumoje uosto įmonių tai būtų tik juridinis fakto įtvirtinimas. Siekis yra tai, kad žmonės gautų visus 900 litų ir vėliau visus 1 000 litų oficialiai.

Svarbu ir tai, kad atitinkamai būtų padidintas neapmokestinamas minimumas – šis veiksmas turi būti skirtas ne valstybei pasipinigauti didesniais surenkamais pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, o kad žmogus pajustų apčiuopiamą skirtumą, kurį valstybei galėtų sumokėti kita forma – pirkdamas prekes ir paslaugas, už kurias mokamas pridėtinės vertės mokestis. Tokiu atveju žmogus būtų sotesnis, o valstybė surinktų daugiau mokesčių. O jeigu, pavyzdžiui, atlyginimas būtų padidinamas 200 litų, atitinkamai nepadidinus neapmokestinamo minimumo, žmogus, atskaičiavus mokesčius, pasijustų „praturtėjęs“ tik 80–90 litų. Ši suma negalėtų akivaizdžiau pagerinti jo gyvenimo kokybės.

Uosto krovos kompanijose taip pat yra žmonių, kurie dirba už minimalų atlyginimą, nors tokių nedaug. Aš matau daugiau problemų aptarnavimo sferoje ir smulkiosiose įmonėse, kuriose žmonės minimumą gauna oficialiai, o kitą dalį – kitomis skatinimo formomis. Geriau tegu jie gauna visą atlyginimą normaliai. Mes vienareikšmiškai esame už tai.

Kokios tos kitos formos?

Mes puikiai suvokiame, kad dalį pinigų jie gauna vokeliuose arba iš šešėlio.

Minėjote, kad kai kurios krovos įmonės moka minimalų atlyginimą. Kodėl? Juk dabar kalbama apie gerus eksporto rodiklius, ekonomikos atsigavimą.

Kalbu apie atlygį už kai kuriuos pagalbinius darbus, taip pat už dirbamą ne visą darbo dieną. Be to, kai nėra pagrindinio darbo, žmonėms kartais reikia rasti kitų darbų. Tai buvo ypač sunkmečiu, kai krovos darbų smarkiai sumažėjo, tačiau buvo stengiamasi etatų nemažinti. Teko solidarizuotis gaunant minimalų atlyginimą.

Tačiau, pavyzdžiui, į mano vadovaujamą krovos kompaniją „Bega“ per sunkmetį buvo priimta dar daugiau žmonių, nes pradėjome investicinę programą. Ta buvo ekonomiškai naudinga: mažesnės statybinių, kitų medžiagų kainos, pigesnis darbas. O šiandien ne tik medžiagos brangsta, bet vis sunkiau rasti ir darbininkų bei specialistų.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas