A. Maldeikienė: Lietuvos ekonomika – Gariūnai Lt ir Ateiviai Com (18)

(Puslapis 1 iš 5)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Romualda Urbonavičiūtė / Šiaulių naujienos

2011-04-05 09:27

Šiaulių Europos informacijos centras pakvietė šiauliečius į susitikimą su socialinių mokslų daktare Aušra Maldeikiene tema „Ar skiriasi Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonominė politika?“

O prieš susitikimą paprašėme daktarės Aušros Maldeikienės atsakyti į keletą „Šiaulių naujienų“ skaitytojus dominančių klausimų.

- Jau kalbama, kad mūsų ekonomika atsigauna, auga. Ar tai tiesa?

- Reikia skirti ekonomikos atsigavimą nuo ekonomikos augimo. Tai, kas čia vyksta, yra ekonomikos atsigavimas, tačiau ir jis yra paremtas vienu vieninteliu dalyku – eksportu. Apskritai ekonomistai analizuoja keturis dalykus vertindami, ar ekonomika atsigauna ir ar ji tvariai (be šokinėjimo) atsigauna.

Pirmas dalykas – vartotojų išlaidos, kurios pernai 1,9 milijardo sumažėjo, nes samdomų darbuotojų pajamos sumažėjo daugiau nei dviem milijardais. Nors žmonių, gaunančių verslo kilmės pajamas, pajamos padidėjo trimis milijardais, bet jie nepadaro tvaraus vartojimo: samdomi darbuotojai viską išleidžia maistui, šildymui, tai yra, viską suvartoja, o šitie žmonės (mes turime regresinę mokesčių sistemą, todėl jie santykinai mažiau sumoka mokesčių) didelę savo dalį pinigų išleidžia užsienyje – kelionėms ir t. t., dar dalį pinigų jie sutaupo, dar dalį mes jiems ir grąžiname. Iš tiesų mes padedame turtingiesiems. Visų šalių tvari ekonomika turi būti labai subalansuota su vartojimu.

Antra dalis, rodanti ekonomikos tvarumą, – valstybės, vyriausybės išlaidos. Lietuvos žmonės labai maišo transferinius mokėjimus: pensijas ir t. t. su vyriausybės išlaidomis. Kas yra valstybės sektorius? Valstybės tarnautojai, gydytojai, mokytojai ir visi kiti, kurie kuria vertę ir gauna pajamas. Ši dalis irgi sumažėjo dviem milijardais.

Tai kas išaugo ir kodėl mes turime trijų milijardų prieaugį? Išaugo eksportas ir išaugo investicijos. Pagal tokią struktūrą menkai tikėtina, kad išaugo investicijos į vidaus sektorių - į mūsų nuosavą vartojimą. Investicijos, tikėtina, yra sukabintos su eksportu. O ant ko jis laikosi? Laikosi ant dviejų dalykų. Pirma, kaip sekasi užsieniui: jei užsieniui sekasi gerai, tai turime ir ką parduoti. Tai reiškia ne mūsų sėkmę – o svetimą, kuri mums ateina kaip saldainis. Antra, kodėl mus užsienyje perka ir kodėl mes ten esame konkurencingi? Dėl vienos paprastos priežasties – mes nežmoniškai pigūs. Tai labai blogas Lietuvos verslui, kuris ne eksporte, signalas.

Tai iš tikrųjų mes turime atsigavimą, tačiau jis yra ne dėl to, kad pas mus kažkas atsitiko, o todėl, kad kitur yra gerai. Neduok Dieve, kažkas pasikeis ir pas mus bus blogai. Arba neduok Dieve, mes pradėsime prašyti už savo darbą adekvatesnio atlyginimo – ir liksime be to eksporto.

Man atrodo čia yra nerimta – mes tiesiog turime nestabilią ekonomiką.

O ekonominis augimas priklauso nuo trijų dalykų: nuo gyventojų skaičiaus, nuo produktyvumo, nuo aplinkos – kultūrinės ir kitokios. Gyventojų Lietuvoje sumažėjo 2,6 procento, pirmiausia todėl, kad išvažiuojama. Skaičius yra nerealiai didelis, baisiai didelis – ekonomikose labai retai taip atsitinka. Darbo našumas pernai sumažėjo – jis sudaro apie 60 procentų vidutiniškai ES našumo. Taigi kaip tuos du minusus paversti ekonomikos augimu?

Straipsnio puslapiai:

- Romualda Urbonavičiūtė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas