A. Piontkovskis: Rusijoje viešpatauja kleptokratija

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-05-19 06:39

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo siekiai reformuotis tėra propaganda bandant išlaikyti kleptokratiją, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė žinomas Rusijos politologas, publicistas Andrejus Piontkovskis.

A. Piontkovskis sako esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas grįš į Rusijos prezidento postą, o D. Medvedevas jame buvo tik todėl, kad palaikytų jam vietą. Su apžvalgininku kalbėjomės apie Kremliaus valdžios piramidę, radikalėjančios Rusijos bei Europos ateitį ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Rusijos prezidento D. Medvedevo bent jau formaliai pradėtos reformos kartais pavadinamos naująja perestroika. Ar, jūsų nuomone, tai tik triukai prieš rinkimus, ar galima tikėtis realių pokyčių?

Perestroika to pavadinti negalėčiau. D. Medvedevo pareiškimai kartais skamba liberaliai ir palankiai Vakarams, bet jis vadovaujasi V. Putino filosofija. Tai puikiai atsiskleidė per požiūrį į revoliucijas Šiaurės Afrikoje.

Ne V. Putinas, o ,,liberalusis” D. Medvedevas visus tikino, kad jie – Vakarai rengė tokį patį scenarijų Rusijai, bet neapskaičiavo jos jėgų. Jis teigė, kad įvykiai Šiaurės Afrikoje buvo Vakarų konspiracija ir kad Vakarai siekia surežisuoti panašius įvykius Rusijoje.

Kremlius sutelkė jėgas į propagandą ir bandė įteigti, kad revoliucijas sukėlė Vakarai. Tiek V. Putinas, tiek D. Medvedevas visomis išgalėmis siekia, kad kleptokratija (valdymo forma, kai valdžios elitas iškyla iš nusikaltėlių ir valdininkų sąjungos – aut. past.) Rusijoje išsilaikytų.

Dažnai kalbate apie V. Putino valdžios piramidę, kurioje veikia tik jo patikėtiniai. Kokią vietą, jūsų manymu, dabartinis Rusijos prezidentas užima šioje piramidėje? Pastaruoju metu galima pastebėti, kad V. Putino ir D. Medvedevo pozicijos neretai išsiskiria.

Nepasakyčiau, kad jie žvelgia skirtingomis kryptimis, tai daugiau propagandos sukurtas įvaizdis. Tikrasis Rusijos vadovas yra V. Putinas, tikrai ne D. Medvedevas.

Pastarasis į valdžią buvo ne išrinktas, o paskirtas, kad išlaikytų vietą V. Putinui, nes pagal Rusijos Konstituciją, kaip žinote, prezidentas negali balotiruotis trečiai kadencijai iš eilės. Paskutiniai V. Putino bandymai suartėti su Prancūzija ir dauguma kitų jo veiksmų byloja, kad jis pasirengęs grįžti į prezidento postą.

Taigi esate tikras, kad V. Putinas vėl balotiruosis į Rusijos prezidentus?

Taip. D. Medvedevas visiškai nuo jo priklausomas. Jis buvo lyg jo sekretorius jau dvidešimt metų, sąlygos jam grįžti dabar labai palankios. V. Putinas kontroliuoja visas jėgos struktūras ir biurokratinį aparatą.

Nesu tikras net dėl to, ar pats D. Medvedevas nori būti prezidentu. Mano manymu, to daug labiau nori keletas jo aplinkos žmonių – jo žmona, arba labai energinga moteris, jo spaudos sekretorė (Natalija Timakova – aut. past.). Jos spaudžia jį kovoti su V. Putinu, bet manau, kad D. Medvedevas neturi pakankamai apetito su juo varžytis.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas