A. Šemeta: Lietuva privalo didinti akcizą dyzelinui

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-11-09 12:40

Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad nuo kitų metų pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) didėjant dyzelino akcizui, Lietuva neturi galimybių pratęsti pereinamojo laikotarpio šiam mokesčiui. Eurokomisaras primena, kad tai seniai prisiimtas mūsų šalies įsipareigojimas ir siūlo kuro pardavėjams ieškoti rezervų, kaip mažinti kainas.

"Rezervų galbūt reikėtų paieškoti tarp pardavėjų, kaip padaryti, kad kaina be mokesčių Lietuvoje būtų mažesnė negu kaimyninėse valstybėse. Tai galbūt galėtų padėti amortizuoti kainos padidėjimą dėl minimalaus akcizo dydžio taikymo", - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė A. Šemeta.

Be to, pažymi eurokomisaras, dabartinė makroekonominė padėtis Lietuvoje nereikalauja labai greitų sprendimų vienoje ar kitoje, ypač mokesčių, srityje, ir dėl to būsimoji Vyriausybė galės pasvertai priimti mokestinius sprendimus ir įgyvendinti įsipareigojimus ES.

-Pastaruoju metu daug diskutuojama apie 2014-2020 metų ES biudžeto projektą. Kaip manote, kokios Lietuva turėtų laikytis pozicijos derybose ir kokios sritys mums prioritetinės?

-Visų pirma derybos yra labai sunkios, nes pozicijos bent kol kas labai smarkiai skiriasi tarp tų šalių, kurios yra vadinamos šalys mokėtojos ir tos, kurios gauna daugiau negu įneša į ES biudžetą. Komisija išreiškė savo poziciją, kad nepritaria Kipro pasiūlytam kompromisui sumažinti finansinės perpektyvos bendrą sumą 50 mlrd. eurų, ir toliau ketina ginti savo pasiūlytą biudžetą. Manau, kad Lietuvos interesas šiuo atveju yra mažiausiai apginti tai, ką pasiūlė, arba prisidėti prie to, kad būtų apginta Komisijos pozicija, nes, be abejo, jeigu bendras biudžetas sumažės, tai bus karpymai atskirose srityse, ir tai bus nenaudinga Lietuvai.

Pirmas Lietuvos prioritetas turėtų būti siekti, kad biudžetas pagal bendrą dydį bent jau liktų toks, kokį siūlė Komisija. O toliau - siekti savo tikslų, kuriuos Lietuva jau ne kartą yra pareiškusi - struktūrinės paramos klausimai, išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės finansavimas. Tie prioritetai ir lieka, bet iš tikrųjų reikėtų būti realistais, kad pasiektume daugiau negu yra pasiūlyta Komisijos. Šiuo atveju bus labai sunku, nes bendra tendencija yra ta, kad siekiama mažinti bendrą biudžetą. Tai, be abejo, kažkur padidinti iš tikrųjų yra labai sunku.

-Užsiminėte apie išmokas žemdirbiams. Gal yra kokių nors postūmių, naudingų Lietuvai, siekiant suvienodinti išmokas žemdirbiams tarp senųjų ir naujųjų bendrijos narių?

-Komisijos pasiūlymas yra pateiktas ir Komisija jo neketina realizuoti, nes vėlgi reikia įvertinti padėtį, kad pasiūlymas, susijęs su tiesioginėmis išmokomis, buvo kaip kompromisas tarp šalių, gaunančių mažesnes ir didesnes išmokas, nes bendra parama žemės ūkiui nepadidėjo, o išmokų dydžiai pasikeitė taip, kad mažiausiai gaunančioms šalims šiek tiek didėja, daugiausiai gaunančioms šalims- šiek tiek mažėja. Komisijos pasiūlymas yra tas kompromisinis, kuris priimtinas ir toms šalims, kurioms mažėja šios išmokos. Komisijos pasiūlymas nesikeičia, bet tai nereiškia, kad šalės narės negali siekti savo tikslų derėdamosios tarpusavyje. Jeigu Lietuvai pavyktų išsiderėti su tomis valstybėmis, kurios gauna didesnes išmokas, kad tos išmokos sumažėtų ar būtų priimti kažkokie kiti sprendimai, tai būtų galima tik sveikinti.

Derybos vyksta Taryboje ir iš esmės tarp visų 27 valstybių. Tarp kitko, šiuo metu Tarybos prezidentas (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy). - ELTA) rengia dvišalius susitikimus su šalimis narėmis ir galbūt po jų jau bus labiau aišku, kur link krypsta galimas kompromisas, bet šioje stadijoje padėtis yra labai sudėtinga, nes pozicijos labai smarkiai išsiskiria.

Tie susitikimai vyko visą šią savaitę ir vyks kitą savaitę. Susitikimai vyksta prieš lapkritį vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, kuri bus išimtinai skirta deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos. Tuomet ir paaiškės rezultatai bent jau kur esame.

-Pereikime prie Jūsų kuruojamos srities. Nuo kitų metų Lietuvoje baigiasi dyzelino akcizo pereinamasis laikotarpis. Dyzelinių degalų akcizas didės beveik 100 Lt už toną, kad būtų pasiekti ES nustatyti minimalūs tarifai, 2013 m. sausio 1 d. dyzelino akcizą numatyta didinti nuo 1 043 iki 1 140 Lt už toną. Ar šio pereinamojo laikotarpio dar neįmanoma pratęsti ir taip sustabdyti dyzelino brangimo?

-Netiesioginių mokesčių, minimalių dydžių suderinimas yra būtina efektyvios bendrosios rinkos funkcionavimo sąlyga, o ne šiaip sau sugalvota. Tai susiję su konkurencija tarp šalių narių ir dėl to šalys narys susitaria harmozinuoti minimalius dydžius t.y. minimalius akcizus, pridėtinės vertės mokesčio minimalų tarifą. Visos šalys, stodamos į ES, savo stojimo sutartyse įsipareigojo pasiekti minimalius dydžius per tam tikrą laiką- Lietuva nuo 2004 m. iki 2012 m. Pereinamasis laikotarpis tikrai labai ilgas ir, reikia turėti omenyje, kad nuo 2004 m. minimalūs akcizų dydžiai nesikeitė ES, nors tam tikra infliacija buvo. Tai realiais terminais kalbant, kaip ir galima sakyti, kad tas akcizas sumažėjo, nes euras šiandien yra ne toks pats, koks buvo 2004 metais. Taigi yra šalies įsipareigojimas, ir iš tikrųjų šiuo metu vyksta derybos dėl energijos apmokestinimo direktyvos, ir tarp kitų šalių narių tikrai nesimato noro mažinti minimalius akcizų dydžius. Priešingai - kai kurios šalys nori, kad minimalūs dydžiai būtų netgi padidinti.

Reikia turėti omenyje, kad Lietuva šiuo metu taiko akcizo išimtį, bet nuo kitų metų, kai taikys minimalų dydį, turės akcizą, kuris liks vienas mažiausių ES. Jeigu lyginsime su kaimynais, toje pačioje Estijoje jau dabar akcizas yra gerokai didesnis negu Lietuvoje (390 eurų už 1000 litrų). Nepaisant to, kaina skiriasi labai nedaug ir Lietuvos finansų ministerija nuolat pateikia skaičiavimus, kaip atrodytų kainos be mokesčių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ir beveik visada Lietuvoje kainos be mokesčių būtų didžiausios lyginant su kaimynais. Kitaip sakant, rezervų galbūt reikėtų paieškoti tarp pardavėjų, kaip padaryti, kad kaina be mokesčių Lietuvoje būtų mažesnė negu kaimyninėse valstybėse. Tai galbūt galėtų padėti amortizuoti kainos padidėjimą dėl minimalaus akcizo dydžio taikymo.

-Nuo 2013 m. planuojamas didesnis akcizas ne tik dyzelinui, bet ir cigaretėms - planuojama kad jos brangs 30 ct už pakelį. Ar nemanote, kad dėl to dar labiau padidės kontrabanda Lietuvoje?

-Iki 2018 m. pasiekti naują minimalų akcizo tarifą yra seniai priimtas Lietuvos įsipareigojimas, ir manau, kad yra protinga palaipsniui didinti akcizo dydį negu, kad nieko nedaryti, ir paskui vienu ypu staigiai pakelti akcizą iki nustatyto dydžio, nes tada iš tikrųjų būtų efektas ir galbūt tai paskatintų didesnę kontrabandą. Dabar gi tai vyksta palaipsniui.

Iš tikrųjų, kontrabandos mastai dabar yra nemaži. Lietuva pagal šėšėlinės ekonomikos dydį išlieka kaip valstybėje, kurioje yra didžiausia, bet šiuo atveju vėlgi galime lygintis su kaimynais. Visur galioja tokios pačios taisyklės ir šiuo atveju reikėtų ieškoti būdų, kaip sustiprinti kovą su šešėline ekonomika, bendradarbiavimą tarp teisėsaugos ir mokesčių institucijų. Komisija ėmėsi daug veiksmų, kad būtų efektyviau kovojama su šešėline ekonomika, ir tai yra kelias, leisiantis sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Pagaliau turi būti sukurta nepakantumo atmosfera. Turime suprasti, kad yra ne tik kas parduoda, bet ir kas perka tas kontrabandines cigaretes, ir, jeigu susiformuotų nepakantesnė aplinka, be abejo, tai sumažintų šešėlinės ekonomikos mastus.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas