A. Šemeta: per anksti nusiraminti (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė, specialiai iš Strasbūro / Ekonomika.lt

2011-02-22 12:21

Europos Komisijoje antrus metus leidžiantis už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta interviu ,,Ekonomika.lt” teigė, kad Lietuvai džiaugtis atsigavimu dar anksti.

Ar sekate savo buvusios darbovietės – Finansų ministerijos – veiklą ir Lietuvos politikos įvykius, kaip vertinate Lietuvos biudžeto politiką?

Be abejo, nuolat domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, kokie sprendimai priimami. Smagu, kad ekonomika atsigauna, pradedame ropštis iš duobės. Žinoma, tai daugiausia vyksta per eksporto augimą ir atsigavimą. Manau, kad priemonės, priimtos dar man būnant finansų ministru ir į šias pareigas atėjus Ingridai Šimonytei, jau duoda rezultatų. Ne iš ministerijos, bet iš kitų vietų jaučiu tam tikrų nusiraminimo ženklų, kad jau tarsi viskas padaryta, telieka naudotis atsigaunančia ekonomika, bet iš tikrųjų taip nėra.

Manau, visiems reikia suprasti, kad Lietuvos laukia dar gana ilgas ir sunkus finansų konsolidavimo kelias. Kiekvienas tolesnis žingsnis yra vis sunkesnis. Svarbu, kad finansai būtų toliau konsoliduojami. Kiek mačiau, sausį biudžeto pajamos viršijo planus, taigi šis perviršis turi būti panaudotas tolesniam biudžeto deficito mažinimui. Reikia turėti omenyje, kad planai šiais metais yra 5,8 proc. fiskalinis deficitas. Jei valstybės skola augs, neabejotinai ateityje kils problemų. Todėl reikia mažinti skolos valdymo riziką, o ne siekti kuo greičiau įvesti eurą. Tai išvestinis dalykas, kuris ateis savaime.

Ar ką nors buvo galima padaryti kitaip, kad dabar fiksuotume spartesnį ekonomikos atsigavimą?

Visada lengva žiūrėti į praeitį ir dalyti receptus. Manau, tomis aplinkybėmis ir toje padėtyje, kurioje mes buvome 2008 metų pabaigoje, buvo priimti teisingi sprendimai. Jie leido Lietuvai atgauti pasitikėjimą finansų rinkose, tai buvo svarbiausias dalykas. Turime neužmiršti, kad jos mums buvo uždarytos.

Vyriausybės veiksmai buvo skausmingi ir kartais drastiški, bet be jų būtų nepavykę nieko pasiekti. Laikas tuo metu buvo labai svarbus veiksnys. Sprendimai turėjo būti priimami greitai ir turėjo būti įtikimi, kad valstybės finansai galėtų toliau gyvuoti.

Kaip vertinate Vyriausybės planus šiais metais ištraukti milijardą litų iš šėšėlinės ekonomikos? Kokia šešėlinės ekonomikos padėtis Europos Sąjungos (ES) mastu?

Jei kalbėtume bendrai apie ES, krizė paveikė ir šešėlinės ekonomikos masto augimą. Augantis nedarbas yra visos ES problema, atsiranda daugiau paskatų trauktis į šešėlį. Daugelis ES valstybių ėmėsi papildomų priemonių, kad iš šešėlio ištrauktų lėšas.

Neseniai mokesčių politikos grupėje svarstėme Graikijos priimtas priemones. Nemaža jų dalis susijusi su šešėlinės ekonomikos pažabojimu. Žinau, kad ir latviai bei estai jau ėmėsi priemonių, taigi Vyriausybės tikslas yra teisingas, bet reikia papildomų pastangų.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė, specialiai iš Strasbūro

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas