A.Šemeta ragina Lietuvą įsivesti finansinių sandorių mokestį

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

BNS

2013-05-17 10:52

Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuvai būtų naudinga įvesti finansinių sandorių mokestį ir prisidėti prie euro zonoje kuriamos bankinės sąjungos.

Pastaruoju metu dėl iniciatyvų kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūręs komisaras interviu BNS teigė, kad Briuselio siūlomos priemonės gali padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.

A.Šemeta taip pat sakė tikįs, kad politinis sprendimas dėl santaupų direktyvos, kuri numato informacijos mainus tarp ES valstybių mokesčių institucijų, bus rastas kitą savaitę vyksiančiame ES vadovų susitikime.

Kova su mokesčių vengimu tapo viena iš svarbiausių ES darbotvarkės temų. Kokios pažangos šioje srityje tikitės kitos savaitės ES viršūnių susitikime?

Tikimės, kad vadovai priims politinį sutarimą dėl santaupų direktyvos, nes ji yra labai svarbi, kad būtų užlopytos skylės dabar egzistuojančioje sistemoje ir apsikeitimas informacija būtų efektyvus. Taip pat tikimės, kad vadovai įpareigos finansų ministrus per Airijos pirmininkavimo laikotarpį susitarti dėl vadinamojo greitojo reagavimo mechanizmo kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Tikiuosi, kad bus sutarta laikytis vieningos pozicijos dėl automatinio apsikeitimo informacija pripažinimo tarptautiniu standartu. Čia turime problemų ne tik su kaimynais - labai svarbu, kad prie tokios sistemos prisijungtų tokie finansų centrai kaip Honkongas, Singapūras ir Makao. Turėdami JAV kaip sąjungininką tikimės, kad G20 viršūnių susitikime Sankt Peterburge rugsėjo mėnesį bus pripažinta, kad automatinis apsikeitimas tampa tarptautiniu standartu.

Daugelis valstybių pripažįsta, kad svarbu išplėsti automatinio apsikeitimo informacija sistemą kitų rūšių pajamomis - dividendais, pajamomis iš kapitalo prieaugio ir honorarų. Su Komisijos pirmininku Barroso esame pareiškę, kad Komisija pasirengusi greitai pateikti sprendimą dėl tokio automatinio apsikeitimo paankstinimo. Šiuo metu tai numatyta ne anksčiau 2017 metų. Norime, kad tai įvyktų vėliausiai nuo 2015 metų pradžios. Tikimės, kad vadovai politiškai parems tokią nuostatą ir tai bus impulsas finansų ministrams rasti greitus susitarimus.

Kada laukiate persilaužimo iš Austrijos ir Liuksemburgo, kurios kol kas lieka nuošalyje ir nepritaria automatinio apsikeitimo bankine informacija sistemai?

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur patys šalių vadovai turi parodyti, kad skambi retorika, kuri šiuo metu girdima beveik visose ES valstybėse apie būtinybę kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu - kad ji virs konkrečiu veiksmu ateinančioje Vadovų Taryboje ir kad Austrija ir Liuksemburgas pagaliau pakeis savo poziciją.

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur taip galima padaryti, ir politinė situacija, manau, to reikalauja. Ar tas sprendimas bus priimtas, ar ne, negaliu už pačius vadovus atsakyti. Pačioje Austrijoje išsiskiria koalicijos partnerių pozicijos, Austrijos kancleris yra pareiškęs, kad yra pasirengęs pritarti šiai direktyvai. Taigi, matysime.

Kada tikitės pradėti derybas su Šveicarija dėl bankų duomenų atskleidimo ir kiek laiko jos galėtų trukti?

Turėdami oficialų tekstą iš karto informuosime Šveicarijos pusę apie ES sprendimą pradėti derybas. Be abejo, Šveicarijos pusė taip pat turi priimti savo vidinius sprendimus, kad tos derybos galėtų prasidėti. Manau, kad abiejų pusių interesas yra pasiekti, kad tos derybos prasidėtų kaip galima greičiau ir nesitęstų labai ilgai, ypač turint omeny tarptautinius veiksnius, kurie veikia šį procesą.

Negalime nustatyti terminų, nes tai yra derybos. Jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų, galėtume pasakyti, kada jas užbaigsime.

Ar turite skaičiavimų, kiek tokios priemonės padėtų surinkti pinigų į valstybių iždus?

Turime įvairių vertinimų, kiek šalys narės praranda dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo: ta suma yra įspūdinga, apie 1 trilijonas eurų per metus. Sudėtinga išdėstyti, kiek prarandama santykiuose su Šveicarija, kitomis valstybėmis, nes pats reiškinys yra sunkiai pamatuojamas, dažniausiai tokie matavimai daromi naudojantis makroekonominiais, pinigų srautų vertinimais. Bet manau, kad tos priemonės, kurios yra pasiūlytos, jei jos bus įgyvendintos taip, kaip Komisija siūlo - jos galėtų grąžinti į šalių narių biudžetus šimtus milijardų eurų.

Norėčiau pereiti prie kito jūsų portfelio klausimo - finansinių sandorių mokesčio. Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie nesutarimus tarp 11 valstybių, kurios ketina taikyti šį mokestį, taip pat girdima kritika iš neprisijungusių šalių. Kiek tvirta yra valia Briuselyje ir tarp tų 11 šalių pradėti taikyti šį mokestį?

Europos Komisija - kadangi ji ir pateikė šį pasiūlymą - yra visiškai tvirta ir neabejojanti šio pasiūlymo reikalingumu ir jo teisingumu.

Kalbant apie dalyvaujančias šalis, Tarybos darbo grupėse jos demonstruoja visišką vienybę, kai šis klausimas yra svarstomas. Be abejo, pasiūlyme yra daug techninių dalykų, kuriuos būtina aptarti, kad jie būtų vienodai suprasti visose dalyvaujančiose šalyse, nes direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Kitas darbo grupės posėdis numatytas gegužės 22 dieną ir Komisija pateiks atsakymus į šalių narių užduotus klausimus.

Tai per daug jautri sritis, kad būtų galima priimti labai greitus sprendimus. Bet aš nematau kažkokio atsitraukimo šioje srityje. Be abejo, kai kurios šalys kalba apie pačią bazę, vieni siūlo vienokias, kiti - kitokias išimtis. Mes, kaip Komisija, matome savo vaidmenį, kad bet koks kompromisas turėtų nesudaryti sąlygų apeiti patį mokestį, nes tokiu būdu būtų sukompromituota pati mokesčio idėja. Manome, kad tai, kas dabar yra pateikta, praktiškai nesudaro sąlygų apėjimui ir, matyt, dėl to pasigirsta tiek daug negatyvių komentarų, ypač iš finansinių institucijų pusės. Dar turbūt prieš pusę metų ar prieš metus nelabai buvo kreipiamas dėmesys, nes buvo galvojama, kad sandorius bus gana lengva perkelti iš vienos valstybės į kitas. Dabartinis pasiūlymas, dabartinis jo dizainas praktiškai užkerta tam kelią. Ir manau, ir finansų sektorius suprato, kad šis mokestis - jei jis bus patvirtintas taip, kaip siūlo Komisija - jis veiks efektyviai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Mokesčių reforma vėžlio greičiu juda link Seimo S. Skvernelis ir V. Šapoka ramina

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos ...

Į pensijų kaupimą įtrauks automatiškai: kaip tai pakeis pajamas?

Kartu su mokesčių reforma pateikta ir pensijų reforma, kuria iš esmės pertvarkoma II pensijų pakopa. Maža to, nuo šiol visi automatiškai bus įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau sumanę gauti daugiau dabar, galės to ...

Inovacijų reforma: mokslininkai bus skatinami padėti verslui kurti inovatyvius produktus

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo ...

Finansų ministras paaiškino, kaip pasikeis žmonių pajamos

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų ...

Ilgai laukta mokesčių reforma sukėlė pasipiktinimą: pyragas turčiams, botagas skurdžiams

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau ...

Mokesčių reforma pasitikta dviprasmiškai: tam duos, ir tam duos, o iš ko atims?

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia ...

Pensijų reformą analitikai pasitiko nusivylę: chaosas, žmonės pensijų nekaups

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos ...

Vilnius ryžosi savarankiškai padidinti medikų atlyginimus

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių ...

Siekiama paviešinti politikų pajamų deklaracijas: ar išlįs paslaptys?

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius ...

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas