A.Šemeta ragina Lietuvą įsivesti finansinių sandorių mokestį

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

BNS

2013-05-17 10:52

Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuvai būtų naudinga įvesti finansinių sandorių mokestį ir prisidėti prie euro zonoje kuriamos bankinės sąjungos.

Pastaruoju metu dėl iniciatyvų kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūręs komisaras interviu BNS teigė, kad Briuselio siūlomos priemonės gali padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.

A.Šemeta taip pat sakė tikįs, kad politinis sprendimas dėl santaupų direktyvos, kuri numato informacijos mainus tarp ES valstybių mokesčių institucijų, bus rastas kitą savaitę vyksiančiame ES vadovų susitikime.

Kova su mokesčių vengimu tapo viena iš svarbiausių ES darbotvarkės temų. Kokios pažangos šioje srityje tikitės kitos savaitės ES viršūnių susitikime?

Tikimės, kad vadovai priims politinį sutarimą dėl santaupų direktyvos, nes ji yra labai svarbi, kad būtų užlopytos skylės dabar egzistuojančioje sistemoje ir apsikeitimas informacija būtų efektyvus. Taip pat tikimės, kad vadovai įpareigos finansų ministrus per Airijos pirmininkavimo laikotarpį susitarti dėl vadinamojo greitojo reagavimo mechanizmo kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Tikiuosi, kad bus sutarta laikytis vieningos pozicijos dėl automatinio apsikeitimo informacija pripažinimo tarptautiniu standartu. Čia turime problemų ne tik su kaimynais - labai svarbu, kad prie tokios sistemos prisijungtų tokie finansų centrai kaip Honkongas, Singapūras ir Makao. Turėdami JAV kaip sąjungininką tikimės, kad G20 viršūnių susitikime Sankt Peterburge rugsėjo mėnesį bus pripažinta, kad automatinis apsikeitimas tampa tarptautiniu standartu.

Daugelis valstybių pripažįsta, kad svarbu išplėsti automatinio apsikeitimo informacija sistemą kitų rūšių pajamomis - dividendais, pajamomis iš kapitalo prieaugio ir honorarų. Su Komisijos pirmininku Barroso esame pareiškę, kad Komisija pasirengusi greitai pateikti sprendimą dėl tokio automatinio apsikeitimo paankstinimo. Šiuo metu tai numatyta ne anksčiau 2017 metų. Norime, kad tai įvyktų vėliausiai nuo 2015 metų pradžios. Tikimės, kad vadovai politiškai parems tokią nuostatą ir tai bus impulsas finansų ministrams rasti greitus susitarimus.

Kada laukiate persilaužimo iš Austrijos ir Liuksemburgo, kurios kol kas lieka nuošalyje ir nepritaria automatinio apsikeitimo bankine informacija sistemai?

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur patys šalių vadovai turi parodyti, kad skambi retorika, kuri šiuo metu girdima beveik visose ES valstybėse apie būtinybę kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu - kad ji virs konkrečiu veiksmu ateinančioje Vadovų Taryboje ir kad Austrija ir Liuksemburgas pagaliau pakeis savo poziciją.

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur taip galima padaryti, ir politinė situacija, manau, to reikalauja. Ar tas sprendimas bus priimtas, ar ne, negaliu už pačius vadovus atsakyti. Pačioje Austrijoje išsiskiria koalicijos partnerių pozicijos, Austrijos kancleris yra pareiškęs, kad yra pasirengęs pritarti šiai direktyvai. Taigi, matysime.

Kada tikitės pradėti derybas su Šveicarija dėl bankų duomenų atskleidimo ir kiek laiko jos galėtų trukti?

Turėdami oficialų tekstą iš karto informuosime Šveicarijos pusę apie ES sprendimą pradėti derybas. Be abejo, Šveicarijos pusė taip pat turi priimti savo vidinius sprendimus, kad tos derybos galėtų prasidėti. Manau, kad abiejų pusių interesas yra pasiekti, kad tos derybos prasidėtų kaip galima greičiau ir nesitęstų labai ilgai, ypač turint omeny tarptautinius veiksnius, kurie veikia šį procesą.

Negalime nustatyti terminų, nes tai yra derybos. Jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų, galėtume pasakyti, kada jas užbaigsime.

Ar turite skaičiavimų, kiek tokios priemonės padėtų surinkti pinigų į valstybių iždus?

Turime įvairių vertinimų, kiek šalys narės praranda dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo: ta suma yra įspūdinga, apie 1 trilijonas eurų per metus. Sudėtinga išdėstyti, kiek prarandama santykiuose su Šveicarija, kitomis valstybėmis, nes pats reiškinys yra sunkiai pamatuojamas, dažniausiai tokie matavimai daromi naudojantis makroekonominiais, pinigų srautų vertinimais. Bet manau, kad tos priemonės, kurios yra pasiūlytos, jei jos bus įgyvendintos taip, kaip Komisija siūlo - jos galėtų grąžinti į šalių narių biudžetus šimtus milijardų eurų.

Norėčiau pereiti prie kito jūsų portfelio klausimo - finansinių sandorių mokesčio. Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie nesutarimus tarp 11 valstybių, kurios ketina taikyti šį mokestį, taip pat girdima kritika iš neprisijungusių šalių. Kiek tvirta yra valia Briuselyje ir tarp tų 11 šalių pradėti taikyti šį mokestį?

Europos Komisija - kadangi ji ir pateikė šį pasiūlymą - yra visiškai tvirta ir neabejojanti šio pasiūlymo reikalingumu ir jo teisingumu.

Kalbant apie dalyvaujančias šalis, Tarybos darbo grupėse jos demonstruoja visišką vienybę, kai šis klausimas yra svarstomas. Be abejo, pasiūlyme yra daug techninių dalykų, kuriuos būtina aptarti, kad jie būtų vienodai suprasti visose dalyvaujančiose šalyse, nes direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Kitas darbo grupės posėdis numatytas gegužės 22 dieną ir Komisija pateiks atsakymus į šalių narių užduotus klausimus.

Tai per daug jautri sritis, kad būtų galima priimti labai greitus sprendimus. Bet aš nematau kažkokio atsitraukimo šioje srityje. Be abejo, kai kurios šalys kalba apie pačią bazę, vieni siūlo vienokias, kiti - kitokias išimtis. Mes, kaip Komisija, matome savo vaidmenį, kad bet koks kompromisas turėtų nesudaryti sąlygų apeiti patį mokestį, nes tokiu būdu būtų sukompromituota pati mokesčio idėja. Manome, kad tai, kas dabar yra pateikta, praktiškai nesudaro sąlygų apėjimui ir, matyt, dėl to pasigirsta tiek daug negatyvių komentarų, ypač iš finansinių institucijų pusės. Dar turbūt prieš pusę metų ar prieš metus nelabai buvo kreipiamas dėmesys, nes buvo galvojama, kad sandorius bus gana lengva perkelti iš vienos valstybės į kitas. Dabartinis pasiūlymas, dabartinis jo dizainas praktiškai užkerta tam kelią. Ir manau, ir finansų sektorius suprato, kad šis mokestis - jei jis bus patvirtintas taip, kaip siūlo Komisija - jis veiks efektyviai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo ...

Seimo nutarimu, išmokos bus mokamos visiems vaikams

Seimas priėmė naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymą, kuriuo siekiama mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę. Už tokį sprendimą balsavo 80, prieš buvo vienas, susilaikė 15 Seimo narių. Siekiant remti vaikus auginančias ...

Seimas nutarė dėl lengvatinio PVM tarifo dydžio ir taikymo

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, sumažindamas PVM tarifą kai kuriems vaistams bei pratęsdamas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, apgyvendinimo ...

Seimas apsisprendė: brangs cigaretės, dyzelis bei didės NT mokestis

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta didinti akcizo tarifą dyzeliui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Už naujas nuostatas balsavo 60 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 12 parlamentarų. Be to, priimtos ...

Kitų metų Lietuvos biudžetas: išskirtinis dėmesys skurstantiems, vidurinioji klasė – palikta šešėlyje

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio.

Oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas: kam mokesčiai didės, o kam mažės?

 Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu. Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją ...

I. Šimonytė nesusilaikė: Lietuvoje į mokesčius žiūrima ne iš to galo

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet ...

Nerijaus Mačiulio verdiktas socdemų mokesčių pertvarkai: nuo dėmesio vertų idėjų iki visiškos tragedijos

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, ...

Ramūno Karbauskio idėja žarstyti biudžeto pinigus susilaukė premjero kritikos

Paklaustas, ar palaiko Ramūno Karbauskio iškeltą idėją peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą ar ekonomistų raginimą pasiūlymo neįgyvendinti, ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Saulius Skvernelis ...

Vyriausybė pristatė mokesčių sistemos pakeitimus

Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas