A.Šemeta ragina Lietuvą įsivesti finansinių sandorių mokestį

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

BNS

2013-05-17 10:52

Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuvai būtų naudinga įvesti finansinių sandorių mokestį ir prisidėti prie euro zonoje kuriamos bankinės sąjungos.

Pastaruoju metu dėl iniciatyvų kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūręs komisaras interviu BNS teigė, kad Briuselio siūlomos priemonės gali padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.

A.Šemeta taip pat sakė tikįs, kad politinis sprendimas dėl santaupų direktyvos, kuri numato informacijos mainus tarp ES valstybių mokesčių institucijų, bus rastas kitą savaitę vyksiančiame ES vadovų susitikime.

Kova su mokesčių vengimu tapo viena iš svarbiausių ES darbotvarkės temų. Kokios pažangos šioje srityje tikitės kitos savaitės ES viršūnių susitikime?

Tikimės, kad vadovai priims politinį sutarimą dėl santaupų direktyvos, nes ji yra labai svarbi, kad būtų užlopytos skylės dabar egzistuojančioje sistemoje ir apsikeitimas informacija būtų efektyvus. Taip pat tikimės, kad vadovai įpareigos finansų ministrus per Airijos pirmininkavimo laikotarpį susitarti dėl vadinamojo greitojo reagavimo mechanizmo kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Tikiuosi, kad bus sutarta laikytis vieningos pozicijos dėl automatinio apsikeitimo informacija pripažinimo tarptautiniu standartu. Čia turime problemų ne tik su kaimynais - labai svarbu, kad prie tokios sistemos prisijungtų tokie finansų centrai kaip Honkongas, Singapūras ir Makao. Turėdami JAV kaip sąjungininką tikimės, kad G20 viršūnių susitikime Sankt Peterburge rugsėjo mėnesį bus pripažinta, kad automatinis apsikeitimas tampa tarptautiniu standartu.

Daugelis valstybių pripažįsta, kad svarbu išplėsti automatinio apsikeitimo informacija sistemą kitų rūšių pajamomis - dividendais, pajamomis iš kapitalo prieaugio ir honorarų. Su Komisijos pirmininku Barroso esame pareiškę, kad Komisija pasirengusi greitai pateikti sprendimą dėl tokio automatinio apsikeitimo paankstinimo. Šiuo metu tai numatyta ne anksčiau 2017 metų. Norime, kad tai įvyktų vėliausiai nuo 2015 metų pradžios. Tikimės, kad vadovai politiškai parems tokią nuostatą ir tai bus impulsas finansų ministrams rasti greitus susitarimus.

Kada laukiate persilaužimo iš Austrijos ir Liuksemburgo, kurios kol kas lieka nuošalyje ir nepritaria automatinio apsikeitimo bankine informacija sistemai?

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur patys šalių vadovai turi parodyti, kad skambi retorika, kuri šiuo metu girdima beveik visose ES valstybėse apie būtinybę kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu - kad ji virs konkrečiu veiksmu ateinančioje Vadovų Taryboje ir kad Austrija ir Liuksemburgas pagaliau pakeis savo poziciją.

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur taip galima padaryti, ir politinė situacija, manau, to reikalauja. Ar tas sprendimas bus priimtas, ar ne, negaliu už pačius vadovus atsakyti. Pačioje Austrijoje išsiskiria koalicijos partnerių pozicijos, Austrijos kancleris yra pareiškęs, kad yra pasirengęs pritarti šiai direktyvai. Taigi, matysime.

Kada tikitės pradėti derybas su Šveicarija dėl bankų duomenų atskleidimo ir kiek laiko jos galėtų trukti?

Turėdami oficialų tekstą iš karto informuosime Šveicarijos pusę apie ES sprendimą pradėti derybas. Be abejo, Šveicarijos pusė taip pat turi priimti savo vidinius sprendimus, kad tos derybos galėtų prasidėti. Manau, kad abiejų pusių interesas yra pasiekti, kad tos derybos prasidėtų kaip galima greičiau ir nesitęstų labai ilgai, ypač turint omeny tarptautinius veiksnius, kurie veikia šį procesą.

Negalime nustatyti terminų, nes tai yra derybos. Jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų, galėtume pasakyti, kada jas užbaigsime.

Ar turite skaičiavimų, kiek tokios priemonės padėtų surinkti pinigų į valstybių iždus?

Turime įvairių vertinimų, kiek šalys narės praranda dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo: ta suma yra įspūdinga, apie 1 trilijonas eurų per metus. Sudėtinga išdėstyti, kiek prarandama santykiuose su Šveicarija, kitomis valstybėmis, nes pats reiškinys yra sunkiai pamatuojamas, dažniausiai tokie matavimai daromi naudojantis makroekonominiais, pinigų srautų vertinimais. Bet manau, kad tos priemonės, kurios yra pasiūlytos, jei jos bus įgyvendintos taip, kaip Komisija siūlo - jos galėtų grąžinti į šalių narių biudžetus šimtus milijardų eurų.

Norėčiau pereiti prie kito jūsų portfelio klausimo - finansinių sandorių mokesčio. Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie nesutarimus tarp 11 valstybių, kurios ketina taikyti šį mokestį, taip pat girdima kritika iš neprisijungusių šalių. Kiek tvirta yra valia Briuselyje ir tarp tų 11 šalių pradėti taikyti šį mokestį?

Europos Komisija - kadangi ji ir pateikė šį pasiūlymą - yra visiškai tvirta ir neabejojanti šio pasiūlymo reikalingumu ir jo teisingumu.

Kalbant apie dalyvaujančias šalis, Tarybos darbo grupėse jos demonstruoja visišką vienybę, kai šis klausimas yra svarstomas. Be abejo, pasiūlyme yra daug techninių dalykų, kuriuos būtina aptarti, kad jie būtų vienodai suprasti visose dalyvaujančiose šalyse, nes direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Kitas darbo grupės posėdis numatytas gegužės 22 dieną ir Komisija pateiks atsakymus į šalių narių užduotus klausimus.

Tai per daug jautri sritis, kad būtų galima priimti labai greitus sprendimus. Bet aš nematau kažkokio atsitraukimo šioje srityje. Be abejo, kai kurios šalys kalba apie pačią bazę, vieni siūlo vienokias, kiti - kitokias išimtis. Mes, kaip Komisija, matome savo vaidmenį, kad bet koks kompromisas turėtų nesudaryti sąlygų apeiti patį mokestį, nes tokiu būdu būtų sukompromituota pati mokesčio idėja. Manome, kad tai, kas dabar yra pateikta, praktiškai nesudaro sąlygų apėjimui ir, matyt, dėl to pasigirsta tiek daug negatyvių komentarų, ypač iš finansinių institucijų pusės. Dar turbūt prieš pusę metų ar prieš metus nelabai buvo kreipiamas dėmesys, nes buvo galvojama, kad sandorius bus gana lengva perkelti iš vienos valstybės į kitas. Dabartinis pasiūlymas, dabartinis jo dizainas praktiškai užkerta tam kelią. Ir manau, ir finansų sektorius suprato, kad šis mokestis - jei jis bus patvirtintas taip, kaip siūlo Komisija - jis veiks efektyviai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas