A. Šemeta: siekiame apmokestinti finansų sektorių, o ne jo klientus

(Puslapis 1 iš 4)


Eltos nuotr.

Elta

2013-03-07 12:50

Vienuolikai Europos Sąjungos (ES) šalių sutarus dėl Finansinių sandorių mokesčio (FSM) įvedimo, Lietuva kol kas neskuba prisijungti prie šios iniciatyvos. Nors praėjusių metų pabaigoje Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Lietuva prie šiam mokesčiui pritariančių šalių gali prisijungti jau sausį, vėliau Vyriausybė atsitraukė, o viešojoje erdvėje pasigirsta vis daugiau FSM nepritariančių balsų.

Finansinių sandorių mokestis sudaro 0,1 proc. bet kokio akcijų ir obligacijų sandorio vertės, arba 0,01 proc. bet kokios finansinės išvestinės sutarties. Jo įvedimui jau pritarė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Austrija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Estija.

Tačiau Lietuvos finansų rinkų institutas tvirtina, kad Lietuva pakliūtų tarp šalių, kurių finansų rinka dėl FSM nukentėtų labiausiai. FSM kritikai taip pat teigia, kad finansų institucijoms niekas neuždraus sandorių vykdyti šalyse, kuriose toks mokestis netaikomas, o išaugusią mokestinę naštą institucijos kompensuos paprasčiausiai pabrangindamos paslaugas klientams.

Tuo metu vienas pagrindinių šio mokesčio iniciatorių, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad FSM kritikai nekreipia dėmesio į tai, ką iš tiesų siūlo Europos Komisija, ir tik gąsdina eilinius piliečius, kurie yra pagrindiniai FSM rėmėjai.

ELTA: Ar sutinkate, kad šis mokestis būtų prasmingesnis, jei būtų įvestas iškart visoje Europos Sąjungoje (ES) ar bent euro zonoje? Nors vienuolika šalių šiam mokesčiui pritarė, juk tų šalių investuotojams niekas netrukdo sandorius sudaryti valstybėse, kurios FSM netaiko?

A. ŠEMETA: Jau egzistuojanti patirtis rodo, kad tokio mokesčio universalumas yra, aišku, pageidautina, bet nebūtina sąlyga. Šis mokestis jau dabar vienokia ar kitokia forma taikomas net ne šalių grupėse, bet atskirose valstybėse. Jis egzistuoja beveik visuose pagrindiniuose pasaulio finansiniuose centruose - Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Singapūre, Taivane ir t. t. Euro zonoje, kai kurios vienuoliktuko valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, jau įsivedė nacionalinius FSM - tai rodo šio mokesčio aktualumą bei šalių ryžtą. Įsigaliojus bendram mokesčiui, šios šalys pereis prie jo, garantuojančio bendroje rinkoje tuos pačius tarifus ir taikymo sritis.

Be to, tos vienuolika šalių, kurios ketina įsivesti FSM, sudaro net 90 proc. euro zonos ekonomikos. Tai galingas šalių blokas, prie kurio sustiprinto bendradarbiavimo procedūra leidžia prisijungti ir kitoms valstybėms narėms bet kuriuo metu, ir jau yra keletas valstybių, besidominčių šia galimybe. Noriu ypač pabrėžti, kad projektuodami šį mokestį mokėmės ne tik iš nesėkmių, bet ir sėkmės istorijų. Tad galiu garantuoti, kad mokestį pasiūlėme su tokiomis apsaugos priemonėmis, kad FSM šalių finansų žaidėjai, net ir sandorius sudarinėdami ne mokesčio valstybėje, FSM negalėtų išvengti.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas