A. Šemeta: siekiame apmokestinti finansų sektorių, o ne jo klientus

(Puslapis 1 iš 4)


Eltos nuotr.

Elta

2013-03-07 12:50

Vienuolikai Europos Sąjungos (ES) šalių sutarus dėl Finansinių sandorių mokesčio (FSM) įvedimo, Lietuva kol kas neskuba prisijungti prie šios iniciatyvos. Nors praėjusių metų pabaigoje Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Lietuva prie šiam mokesčiui pritariančių šalių gali prisijungti jau sausį, vėliau Vyriausybė atsitraukė, o viešojoje erdvėje pasigirsta vis daugiau FSM nepritariančių balsų.

Finansinių sandorių mokestis sudaro 0,1 proc. bet kokio akcijų ir obligacijų sandorio vertės, arba 0,01 proc. bet kokios finansinės išvestinės sutarties. Jo įvedimui jau pritarė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Austrija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Estija.

Tačiau Lietuvos finansų rinkų institutas tvirtina, kad Lietuva pakliūtų tarp šalių, kurių finansų rinka dėl FSM nukentėtų labiausiai. FSM kritikai taip pat teigia, kad finansų institucijoms niekas neuždraus sandorių vykdyti šalyse, kuriose toks mokestis netaikomas, o išaugusią mokestinę naštą institucijos kompensuos paprasčiausiai pabrangindamos paslaugas klientams.

Tuo metu vienas pagrindinių šio mokesčio iniciatorių, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad FSM kritikai nekreipia dėmesio į tai, ką iš tiesų siūlo Europos Komisija, ir tik gąsdina eilinius piliečius, kurie yra pagrindiniai FSM rėmėjai.

ELTA: Ar sutinkate, kad šis mokestis būtų prasmingesnis, jei būtų įvestas iškart visoje Europos Sąjungoje (ES) ar bent euro zonoje? Nors vienuolika šalių šiam mokesčiui pritarė, juk tų šalių investuotojams niekas netrukdo sandorius sudaryti valstybėse, kurios FSM netaiko?

A. ŠEMETA: Jau egzistuojanti patirtis rodo, kad tokio mokesčio universalumas yra, aišku, pageidautina, bet nebūtina sąlyga. Šis mokestis jau dabar vienokia ar kitokia forma taikomas net ne šalių grupėse, bet atskirose valstybėse. Jis egzistuoja beveik visuose pagrindiniuose pasaulio finansiniuose centruose - Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Singapūre, Taivane ir t. t. Euro zonoje, kai kurios vienuoliktuko valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, jau įsivedė nacionalinius FSM - tai rodo šio mokesčio aktualumą bei šalių ryžtą. Įsigaliojus bendram mokesčiui, šios šalys pereis prie jo, garantuojančio bendroje rinkoje tuos pačius tarifus ir taikymo sritis.

Be to, tos vienuolika šalių, kurios ketina įsivesti FSM, sudaro net 90 proc. euro zonos ekonomikos. Tai galingas šalių blokas, prie kurio sustiprinto bendradarbiavimo procedūra leidžia prisijungti ir kitoms valstybėms narėms bet kuriuo metu, ir jau yra keletas valstybių, besidominčių šia galimybe. Noriu ypač pabrėžti, kad projektuodami šį mokestį mokėmės ne tik iš nesėkmių, bet ir sėkmės istorijų. Tad galiu garantuoti, kad mokestį pasiūlėme su tokiomis apsaugos priemonėmis, kad FSM šalių finansų žaidėjai, net ir sandorius sudarinėdami ne mokesčio valstybėje, FSM negalėtų išvengti.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas