A. Šliupas: Kauno oro uostas keičia kryptį (1)

(Puslapis 1 iš 4)


Eltos nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2011-02-28 09:17

 „Ryanair“ nusprendus skraidyti iš Vilniaus, Kauno oro uosto (KOU) generalinis direktorius Arijandas Šliupas tikina neketinąs mažinti keleivių srauto. Jis kalba apie terminalo plėtrą ir sprendimą bendrauti ne tik su pigių skrydžių bendrovėmis.

KOU keleivių penktadalis yra vilniečiai. Kaip keisis jų skaičius „Ryanair” nusprendus skraidyti iš Vilniaus?

Tą apklausą darėme seniai, dar prieš „Ryanair” bazės atidarymą. Kokia šiandien dalis – nežinome. „Ryanair” ir „Wizz Air” (vengrų pigių skrydžių bendrovė balandį Vilniaus oro uoste atidarinti savo bazę – red. past.) dalis krypčių iš Vilniaus bus tos pačios ir jeigu šnekame apie Milaną ir Barseloną („Rynair” kryptys perkeltos iš Kauno į Vilnių – red. past.), tai turbūt natūraliai būtų galima tikėtis, kad ir „Ryanair” nepradėjus skraidyti į Vilnių, tas procentas būtų sumažėjęs natūraliai.

Tačiau yra tikrai išskirtinių krypčių, kurios vykdomas tik iš Kauno, pvz., Alikantė ar Rodo ir Koso salos. Čia mes galime tikėtis tiek pačių vilniečių, tiek keleivių iš Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado ir Baltarusijos aktyvumo. Pastarosios šalies rinka rodo akivaizdų susidomėjimą ir baltarusių, skrendačių per KOU, skaičius sparčiai auga.

Šiuos metus planavome atsargiai, vertinome „Wizz Air” įsikūrimą Vilniuje ir žiūrėjome, kaip tai gali įtakoti „Ryanair” lėktuvų užpildymą Kaune. Keleivių skaičiaus prognozės, kurias mes numatėme šiems metams, buvo vertinamos atsargiai, todėl nemanau, kad ženkliai pasikeis dėl „Ryanair” sprendimo skraidyti iš Vilniaus.

„Ryanair” bazę KOU galime laikyti, kaip saugumą garantą, kad bendrovė palengva visų skrydžių neperkels į sostinę?

Neįvardinčiau tai, kaip saugumo garanto. Mes niekada neapsiribojome tik aviakompanija „Ryanair”. Kita vertus, bazės steigimas yra ne vienadienis aviakompanijos sprendimas. Jie tikrai investuoja ne į kiekvieną oro uostą. Tai stabilumo garantas oro uostui planuojant savo veiklą ir tai turi tolimesnį efektą, kad tokį potencialą identifikavus vienai kompanijai, atsiranda antra ir trečia.

Ar jau atsirado?

Atsiranda. Tą galima išnaudoti aviakompanijų pritraukimui, nes dažniausiai, kaip ir visur kitur versle, sunkiausiai surasti pirmąjį, o kai jis yra, tada daug lengviau surasti kitus.

Ar šiuo metu deratės su kitomis aviakompanijomis?

Taip. Nenorėčiau vardinti, nes tai dažniausiai sukelia daugiau kalbų, o realiai rezutatas gali būti ir nepasiektas ar pasiektas tik po tam tikro laiko tarpo.

Ar šiemet galime tikėtis naujų krypčių ar aviakompanijų KOU?

Mes prie to dirbame, o kiek tų krypčių bus - parodys laikas. Kai tik yra galimybė, kai susiformuoja tinkamos rinkos sąlygos, tai sudėjus prieinama prie konkretaus susitarimo su viena ar kita aviakompanija.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas