A verta pasikliauti mūsų teisine valstybe?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Budnikas / Ekonomika.lt

2013-06-28 10:19

 Šį ketvirtadienį (2013 m. birželio 27 d.) LR Seimas svarstė LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti LR Teritorijų planavimo įstatymą. Projektas ypatingas tuo, jog įstatymų leidėjas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisės akte ryžosi apibrėžti viešojo intereso sampratą. Žinoma, tai įvardijama tik konkrečioje teritorijų planavimo srityje. Samprata pateikiama minėto įstatymo projekto 8 straipsnyje. Čia konkrečiai nurodoma, jog visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais jos poreikiais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetas, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimas, valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas, valstybei svarbūs projektai.

Dar 2006 metais tautos išrinktieji stengėsi priimti LR Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projektą. Tuometinis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prie šio įstatymo projekto pasiūlė fundamentalų viešojo intereso sampratos apibrėžimą – tai objektyviai egzistuojantys teisės saugomi ir ginami visuomenės ar jos atskirų esminių grupių bendri neindividualizuoti socialiniai poreikiai, kuriuos nulemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir pozityvių pokyčių visuomenėje siekiai. Panašias sampratas yra suformulavę ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis (KT) bei Aukščiausiasis (LAT) teismai. Deja, šis įstatymas Prezidento plunksnos nepasiekė, todėl sunku spėlioti, ar jo priėmimas būtų iš esmės išsprendęs šiandienines problemas.

Vertintinas Seimo drąsus žingsnis įstatyme nustatyti ir apibrėžti viešojo intereso sampratą, nepaisant to, kad KT eilėje nutarimų yra pabrėžęs, jog viešasis interesas yra dinamiškas ir kintantis.

Ramybės neduoda ketvirtadienį svarsto projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, kuriuose numatoma, jog viešasis interesas, tai valstybei svarbūs projektai bei valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas. Lieka neaišku, kas ir kaip nusprendžia, jog atitinkamas projektas yra valstybei svarbus, ar ne. Taip pat neaišku, ar tikrai valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti yra reikalinga konkreti socialinė ar inžinerinė infrastruktūra. Šis dalykas, tikriausiai, kaip ir daugelis kitų, paliekamas Parlamento kompetencijai spręsti. Juk de iure gyvename teisinėje valstybėje, todėl visi tautai svarbūs sprendimai yra priimami per demokratiškai išrinktus atstovus. Tie patys tautos atstovai puikiai atspindėjo visuomenės nuomonę apie skalūninių dujų žvalgybą bei kitus numatomus energetikos projektus.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Budnikas

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas