A verta pasikliauti mūsų teisine valstybe?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Budnikas / Ekonomika.lt

2013-06-28 10:19

 Šį ketvirtadienį (2013 m. birželio 27 d.) LR Seimas svarstė LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti LR Teritorijų planavimo įstatymą. Projektas ypatingas tuo, jog įstatymų leidėjas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisės akte ryžosi apibrėžti viešojo intereso sampratą. Žinoma, tai įvardijama tik konkrečioje teritorijų planavimo srityje. Samprata pateikiama minėto įstatymo projekto 8 straipsnyje. Čia konkrečiai nurodoma, jog visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais jos poreikiais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetas, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimas, valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas, valstybei svarbūs projektai.

Dar 2006 metais tautos išrinktieji stengėsi priimti LR Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projektą. Tuometinis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prie šio įstatymo projekto pasiūlė fundamentalų viešojo intereso sampratos apibrėžimą – tai objektyviai egzistuojantys teisės saugomi ir ginami visuomenės ar jos atskirų esminių grupių bendri neindividualizuoti socialiniai poreikiai, kuriuos nulemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir pozityvių pokyčių visuomenėje siekiai. Panašias sampratas yra suformulavę ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis (KT) bei Aukščiausiasis (LAT) teismai. Deja, šis įstatymas Prezidento plunksnos nepasiekė, todėl sunku spėlioti, ar jo priėmimas būtų iš esmės išsprendęs šiandienines problemas.

Vertintinas Seimo drąsus žingsnis įstatyme nustatyti ir apibrėžti viešojo intereso sampratą, nepaisant to, kad KT eilėje nutarimų yra pabrėžęs, jog viešasis interesas yra dinamiškas ir kintantis.

Ramybės neduoda ketvirtadienį svarsto projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, kuriuose numatoma, jog viešasis interesas, tai valstybei svarbūs projektai bei valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas. Lieka neaišku, kas ir kaip nusprendžia, jog atitinkamas projektas yra valstybei svarbus, ar ne. Taip pat neaišku, ar tikrai valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti yra reikalinga konkreti socialinė ar inžinerinė infrastruktūra. Šis dalykas, tikriausiai, kaip ir daugelis kitų, paliekamas Parlamento kompetencijai spręsti. Juk de iure gyvename teisinėje valstybėje, todėl visi tautai svarbūs sprendimai yra priimami per demokratiškai išrinktus atstovus. Tie patys tautos atstovai puikiai atspindėjo visuomenės nuomonę apie skalūninių dujų žvalgybą bei kitus numatomus energetikos projektus.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Budnikas

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas