A. Wilsonas: Rytų Europos J. B. Titai (1)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Andrew Wilsonas / Project-syndicate.org

2010-11-29 09:59

Sunku pasakyti, ką Europos Sąjunga (ES) vadina kaimynyste. Dar sunkiau pateikti jų sėkmingo bendradarbiavimo istoriją.

Pirmiausia Gruzija, po to Ukraina ir visai neseniai Moldova buvo didžiosios ES viltys. Tačiau kiekvienu atveju viltys buvo sudaužytos. ES nelaimei, šių metų viršūnių susitikimas su Ukraina greičiausiai patvirtins nesėkmes.

Problema, kad jau kurį laiką trūksta ES susidomėjimo tolesne plėtra į regioną. ES susiduria su Rusijos konkurencija dėl to, ką šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas vadina Rusijos „interesų zona“. Vis dėlto, vis didesnė problema tampa pačios Rytų Europos valstybės.

Visų pirma tai – naujos valstybės, kurių nepriklausomybė po gimimo 1991 metais buvo dažnai ginčijama ir išliko netvirta. Šalių nepriklausomybę paskatino Sovietų Sąjungos žlugimas ir, nors kai kuriose jų vyko nacionalinės revoliucijos, daugelyje sovietinis elitas ir politinė kultūra išliko įsišaknijusi. Jose plačiai paplitusi korupcija, nes šalių valdymas pagal stambių įmonių interesus – nusistovėjusi norma. Institucinis veiksmingumas ir reformų įgyvendinimo galimybės – per silpnos.

Antra, jas galima apibūdinti kaip ekonomiškai silpnas valstybes. Azerbaidžanas – išimtis. Valstybės turi mažai gamtinių išteklių ar didelės vertės gamintojų ir platų žemės ūkio sektorių. Vietoj to, kad sukurtų pridėtinę vertę, jų valstybių ekonomikos priklauso nuo rentų ar išvestinių kredito priemonių iš Rusijos. Ukraina gauna pelną iš dujų tranzito, Baltarusija – iš naftos perdirbimo.

Dauguma jų parduoda žaliavas ar bazinius produktus, kurių eksporto konkurencingumas priklauso ne tiek nuo kokybės, kiek nuo pasaulinių prekės kainų. Dvi sėkmingos Baltarusijos ir Azerbaidžano ekonomikos – labiausiai nutolusios nuo ES modelio. Jų sėkmė priklauso ne nuo vidaus politikos, bet nuo angliavandenių Azerbaidžane ir nuo Rusijos subsidijų Baltarusijoje.

Lenktyniavimo efektas, dėl kurio centrinėje Europoje 9 dešimtmetyje buvo pradėtos reformos, toliau į rytus jau nebeveikia. Rytų Europos ir Kaukazo valstybės neturi pakankamai motyvacijos ar galimybių priimti ES teisinę bazę, acquis communautaire, ir pakilti vertės grandinėje.

Trečia, tokios valstybės kaip Ukraina – labiau reikalingos kaip pusiausvyros išlaikytojos, o ne organizacijų narės. Žaidžiant pusiausvyros žaidimą tarp Rusijos ir Vakarų, sudaroma galimybė elitui išlikti valdžioje ir išsaugoti oligarchinę ekonomiką.

Tiesą sakant, vietiniai lyderiai – šių laikų Josipai Brozai Titai – negali ar nenori prisijungti prie Europos ar Rusijos. Tačiau tiek Rusija, tiek Vakarai yra suinteresuoti, kad suteiktų šiam pusiausvyros žaidimui užtektinai resursų ir leistų vietiniams vadovams apsiginti nuo priešų bei pateisinti reformų nebuvimą.

Kai kurie yra priverstiniai balansuotojai. Dabartinė Moldovos vyriausybė, Europos integracijos aljansas, galėtų būti labiau pro-europietiška, jei nebūtų mačiusi, kaip Rusija prieš tai pasielgė su pro-vakarietiškomis vyriausybėmis Gruzijoje ir Ukrainoje. Kiti žaidžia šį žaidimą su pasimėgavimu – ironiška, tačiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiuo atžvilgiu tampa panašus į sektiną regiono pavyzdį.

Straipsnio puslapiai:

- Andrew Wilsonas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas