Abejonės išsiūbavo sparčiai augančių ekonomikų rinkas

(Puslapis 1 iš 3)


Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-06-28 13:38

 Per paskutiniąsias 3-4 savaites finansų rinkų dalyviai aktyviai mažino savo investicijas sparčiai augančiose pasaulio ekonomikose – išpardavimai apėmė tiek akcijų, fiksuoto pajamingumo, tiek ir valiutų rinkas. Kai kurioms šalims, tokioms kaip Turkija, reikšmingą poveikį darė vidiniai veiksniai – besitęsiantys politiniai neramumai. Tačiau globaliame kontekste neabejotinai svarų poveikį tokiam masiniam poslinkiui investuotojų sentimentuose turėjo išaugusios abejonės dėl JAV ir Japonijos skatinančios pinigų politikos tęstinumo bei lūkesčiai dėl euro zonos ateities.

Sparčiai augančios Rytų ir Centrinės Europos, Vidurio Rytų ir Pietų Afrikos rinkos taip pat neišvengė didžiojo aktyvų išpardavimo vajaus poveikio. Didžiausios aukos – Turkijos lira ir Pietų Afrikos Respublikos randas. Akivaizdu, kad politiniai neramumai neigiamai atsiliepė Turkijos finansų rinkos tendencijoms. Tačiau kitas svarbus nelaimių kaltininkas buvo visuotinė baimė dėl griežtėsiančių pasaulinės pinigų politikos tendencijų.

Viskas Japonijos ir JAV rankose

Vertinant finansų rinkų dalyvių pateikiamas infliacijos prognozes, tampa aišku, kad per pastarąsias savaites Japonijos infliacijos lūkesčiai smuko drastiškai. Tokios tendencijos sukėlė investuotojų baimes, kad pagrindinis finansinis šalies ūkio skatinimas bus sustabdytas kur kas anksčiau nei tikimasi.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu investuotojai vis dar išliks optimistiškai nusiteikę dėl rizikingų aktyvų ateities. „Danske Bank“ analitikų teigimu, pasaulio ekonomikos augimo tikimybė išlieka pakankamai nedidelė. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad Japonijos centrinis bankas ir toliau lies pinigus į šalies ekonomiką, bandydamas pasiekti 2 proc. infliacijos ribą. Taip pat JAV centrinis bankas (FED) nesiryš drastiškais veiksmais nutraukti kiekybinio skatinimo programos, kol nepavyks įgyvendinti anksčiau nustatytos nedarbo mažinimo strategijos. Nors nuosmukio trumpuoju laikotarpiu prognozė ir išlieka, bet pagerėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos gali sužadinti investuotojų optimizmą ir dėl sparčiai augančių ekonomikų perspektyvos.

Lenkijoje džiaugsmo nedaug

Stabilus, tačiau pastebimas Lenkijos ekonomikos augimo lėtėjimas buvo stebimas jau 2012 m., šios tendencijos nusitęsė iki pirmojo 2013 m. ketvirčio – šalies ūkis išaugo tik 0,5 proc. Teigiamų prošvaisčių nesimato nei vartojimo, nei eksporto sektoriuose.

Kita vertus, švelnesnė Lenkijos centrinio banko pozicija turėtų įpūsti šiek tiek gyvybės šalies ekonomikai, tačiau 2013 m. prognozės išlieka gana niūrios. „Danske Bank“ analitikai sumažina šių metų BVP augimo prognozę iki 1,1 proc., 2014 m. tikintis jau stipresnio 2,1 proc. augimo. Tačiau tik 2015 m. bus galima išvysti pastebimesnį 2,9 proc. augimą.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų ...

SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo ...

Nerijus Mačiulis. Ekonomikos augimas viršija visus lūkesčius, tačiau ar ilgam?

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo ...

Tadas Povilauskas. Lietuvoje toliau auga lūkesčiai dėl didesnės algos

  Vidutinis darbo užmokestis antrą ketvirtį augo lėčiau negu pirmą ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių praėjusį ketvirtį buvo 839 eurai ir per metus padidėjo 8,7 procento. Sparčiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas