Abejonės išsiūbavo sparčiai augančių ekonomikų rinkas

(Puslapis 1 iš 3)


Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-06-28 13:38

 Per paskutiniąsias 3-4 savaites finansų rinkų dalyviai aktyviai mažino savo investicijas sparčiai augančiose pasaulio ekonomikose – išpardavimai apėmė tiek akcijų, fiksuoto pajamingumo, tiek ir valiutų rinkas. Kai kurioms šalims, tokioms kaip Turkija, reikšmingą poveikį darė vidiniai veiksniai – besitęsiantys politiniai neramumai. Tačiau globaliame kontekste neabejotinai svarų poveikį tokiam masiniam poslinkiui investuotojų sentimentuose turėjo išaugusios abejonės dėl JAV ir Japonijos skatinančios pinigų politikos tęstinumo bei lūkesčiai dėl euro zonos ateities.

Sparčiai augančios Rytų ir Centrinės Europos, Vidurio Rytų ir Pietų Afrikos rinkos taip pat neišvengė didžiojo aktyvų išpardavimo vajaus poveikio. Didžiausios aukos – Turkijos lira ir Pietų Afrikos Respublikos randas. Akivaizdu, kad politiniai neramumai neigiamai atsiliepė Turkijos finansų rinkos tendencijoms. Tačiau kitas svarbus nelaimių kaltininkas buvo visuotinė baimė dėl griežtėsiančių pasaulinės pinigų politikos tendencijų.

Viskas Japonijos ir JAV rankose

Vertinant finansų rinkų dalyvių pateikiamas infliacijos prognozes, tampa aišku, kad per pastarąsias savaites Japonijos infliacijos lūkesčiai smuko drastiškai. Tokios tendencijos sukėlė investuotojų baimes, kad pagrindinis finansinis šalies ūkio skatinimas bus sustabdytas kur kas anksčiau nei tikimasi.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu investuotojai vis dar išliks optimistiškai nusiteikę dėl rizikingų aktyvų ateities. „Danske Bank“ analitikų teigimu, pasaulio ekonomikos augimo tikimybė išlieka pakankamai nedidelė. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad Japonijos centrinis bankas ir toliau lies pinigus į šalies ekonomiką, bandydamas pasiekti 2 proc. infliacijos ribą. Taip pat JAV centrinis bankas (FED) nesiryš drastiškais veiksmais nutraukti kiekybinio skatinimo programos, kol nepavyks įgyvendinti anksčiau nustatytos nedarbo mažinimo strategijos. Nors nuosmukio trumpuoju laikotarpiu prognozė ir išlieka, bet pagerėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos gali sužadinti investuotojų optimizmą ir dėl sparčiai augančių ekonomikų perspektyvos.

Lenkijoje džiaugsmo nedaug

Stabilus, tačiau pastebimas Lenkijos ekonomikos augimo lėtėjimas buvo stebimas jau 2012 m., šios tendencijos nusitęsė iki pirmojo 2013 m. ketvirčio – šalies ūkis išaugo tik 0,5 proc. Teigiamų prošvaisčių nesimato nei vartojimo, nei eksporto sektoriuose.

Kita vertus, švelnesnė Lenkijos centrinio banko pozicija turėtų įpūsti šiek tiek gyvybės šalies ekonomikai, tačiau 2013 m. prognozės išlieka gana niūrios. „Danske Bank“ analitikai sumažina šių metų BVP augimo prognozę iki 1,1 proc., 2014 m. tikintis jau stipresnio 2,1 proc. augimo. Tačiau tik 2015 m. bus galima išvysti pastebimesnį 2,9 proc. augimą.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas