„Achemos“ ir VMI interesų sankryžoje

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Valdas Kvedaras / Balsas.lt

2014-05-02 10:48

 Paradoksas: už valstybės milijonus kovojantis žmogus valstybei nereikalingas. Būtent toks verdiktas surašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkui Modestui Kaseliauskui, norinčiam iš koncerno „Achemos grupė“ antrinės įmonės išreikalauti maždaug 14 mln. litų skolą.

Intrigoje – tik keli, tačiau keistai į frontus susiskirstę asmenys. Prieš VMI viršininką – jo viršininkas, finansų ministras Rimantas Šadžius, kuriam patarimus į ausį šnabžda patarėja Violeta Latvienė. Būtent ją VMI vadovo kėdėje 2005-aisiais pakeitė M. Kaseliauskas. Ministro patarėja yra dirbusi ir koncerno „Achemos grupė“ ekonomikos ir finansų direktore. Šias pareigas ji ėjo tuo metu, kai VMI jau buvo kilę įtarimų dėl galbūt neskaidrios „Achemos grupės“ veiklos. Prieš M. Kaseliauską – ir valstybės kontrolierės pavaduotoja Daiva Bakutienė, praėjusiųjų metų vasarą pasirašiusi sprendimą dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų VMI mokesčių fonde. Būtent šis raštas paskatino finansų ministrą „pasidomėti VMI iš arčiau“, o po žvalgytuvių M. Kaseliauskas buvo „apdovanotas“ griežtu papeikimu. Tiesa, būta kalbų nė karto nebaustą vadovą išvis atleisti iš pareigų.

Intrigos scenoje nepasirodantis personažas – su VMI sietinas D. Bakutienės vyras Almantas. Gali būti, kad dėl šio sutapimo valstybės kontrolierės pavaduotojai teks aiškintis ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Politikai sarkastiškai juokauja, kad V. Latvienė ketina grįžti į VMI vadovo kėdę, tačiau ji pati tai neigia. O kas gali paneigti, kad, sutriuškinus M. Kaseliauską, iš teismo nebus atsiimtas VMI ieškinys dėl milijonų arba nebus pasirašyta valstybei nenaudinga taikos sutartis?

Pavasario pabaigoje abu frontai ietis sukryžiuos Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

„Rekordinis“ derlius

Kol VMI vadovavo V. Latvienė, mokesčius prižiūrinti institucija nesigyrė aptikusi milijoninių mokesčių nesumokėjusiųjų asmenų. Buvusiam Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui M. Kaseliauskui darbo Vilniuje pradžioje tai atrodė keistokai. Netrukus „žuvis“ užkibo.

VMI nustatė, kad „Achemos“ koncernui priklausanti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) galbūt nesumokėjo valstybei mokesčių. Bendrovės vadovai tai neigė, ir ginčas persikėlė į teismus.

2008-ųjų pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą nutraukti beveik dvejus metus trukusį VMI ir KLASCO mokesčių ginčo procesą, bendrovei į valstybės biudžetą sumokant daugiau kaip 4 mln. litų. Maksimalią naudą valstybei pavyko pasiekti, išsireikalavus rekordinės tuo metu – 4 mln. 225 tūkst. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, baudų bei delspinigių – sumos. Tada buvo atliekamas tarptautinis tyrimas, kurį 2007 metais inicijavo VMI, kilus įtarimams, kad vengiama mokėti mokesčius, kai KLASCO, parduodama dalį verslo bendrovei „Klaipėdos terminalo grupė“, pasinaudojo lengvatinio apmokestinimo kompanijų tarpininkavimu.

Kam ne kam, bet V. Latvienei šis VMI gestas negalėjo būti saldusis pipiras – juk ji „Achemos“ koncerne buvo atsakinga už finansus.

Po šio skandalingo atvejo VMI pranešė, kad, skirtingai nei anksčiau, institucija užmezgė glaudžius ryšius su analogiškomis užsienio institucijomis ir savotiškai įspėjo verslininkus, kad nepavyks nuslėpti mokesčių pasinaudojant užsienyje veikiančiomis bendrovėmis. Ateitis parodė, kad bent jau „Achema“ vargu ar išgirdo šį įspėjimą.

Mokėjo už plagiatą

2012-ųjų rudenį VMI informavo, kad koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Druskininkuose veikianti UAB Sveikatingumo centras „Ratnyčėlė“ į valstybės biudžetą turės pervesti apie 80 tūkst. litų.

Po ilgų teismo maratonų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino VMI sprendimą, kuriuo Sveikatingumo centrui priskaičiuota sumokėti beveik 80 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudų. Papildomi mokesčiai priskaičiuoti nustačius, kad Sveikatingumo centras išmokėjo autorinius atlyginimus darbuotojams už neva jų sukurtus darbus, kurie pasirodė esantys internete lengvai randamų studentų ir mokslininkų darbų plagiatai. Vietoj 15 proc. tarifo GPM (toks tarifas buvo taikomas autoriniams darbams) bendrovei nurodyta darbuotojų išmokas apmokestinti 2007 metais galiojusiu 27 proc. GPM tarifu.

Mokesčių specialistams įtarimų sukėlė dvi autorinės sutartys: „Dėl sukūrimo ir pateikimo kineziterapijos programų įvairių ligų susirgimui gydyti ir reabilitacijai bei šių programų įgyvendinimo, taip pat sporto inventoriaus parinkimo bei jų išdėstymo rekomendacijas rekonstruojamame Bendrovės vandens procedūrų komplekse“ ir „Ergoterapijos pritaikymas šiuolaikinėje reabilitacijoje UAB SC „Radnyčėlė“ veiklai ir jo bei visų intelektinių nuosavybės (autorių) turtinių teisių į jį perdavimo užsakovui (Bendrovei)“.

Pagal šias dvi autorines sutartis keliems gyventojams iš viso buvo sumokėta 375 tūkst. litų, šias išmokas apmokestinant tuo metu galiojusiu tokioms pajamoms taikomu 15 proc. GPM tarifu.

Inspektoriai, patikrinę neva autorinių darbų turinį, nustatė, kad didžioji jų dalis yra internete lengvai randamų mokslinių darbų ir interneto puslapyje speros.lt randamų studentų kursinių darbų plagiatas. Taigi parengti darbai neatitiko autorinių teisių objektui keliamų reikalavimų bei originalumo ir kūrybinės veiklos rezultatų kriterijų, buvo parengti pažeidžiant kitų autorių turtines ir neturtines teises, todėl turtinės teisės į tokius darbus negalėjo būti perduotos Sveikatingumo centrui.

Straipsnio puslapiai:

- Valdas Kvedaras

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas