ACTA: Didysis Brolis ar nuosavybės sargas? (3)

(Puslapis 1 iš 5)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Marijus Širvinskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-10 10:53

Visuotinis sekimas, interneto pabaiga, atsisveikinimas su laisvėmis – tokiomis baimėmis visuomenė pasitiko neseniai Japonijoje didžiųjų pasaulio valstybių ir Europos Sąjungos (ES) pasirašytą susitarimą ACTA. Tačiau biurokratijos ir teisėsaugos, kūrybos industrijos autorių bei verslininkų sluoksniuose ši sutartis priimama labai palankiai.

Paslapties rūku apgaubtas aktas ACTA šalyje pasidarė aktualus sausio pabaigoje žiniasklaidoje paskelbus žinutę, kad sutartį „iškilmingoje ceremonijoje Japonijos užsienio reikalų ministerijoje Tokijuje“ pasirašė Lietuva kartu su ES ir kitomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis.

Netrukus Europos Parlamentą supurtė žinia, kad ACTA derybininkas europarlamentaras Kaderis Arifas traukiasi iš pareigų ir pavadino šį tarptautinį susitarimą maskaradu. Jis sakė buvęs liudininkas „iki šiol nematytų manevrų“, kuriuos darė sutartį rengiantys tarnautojai.

Valdžios sluoksniuose – sumaištis

„ Europos Parlamentui pateikiamas įvykęs faktas: valstybės sutartį juk jau pasirašė“, – pastebėjo K. Arifo kolega aukščiausioje ES valdymo institucijoje Leonidas Donskis. Jis pripažįsta dar niekada negavęs į savo parlamentinę el. pašto dėžutę tiek laiškų nuo susirūpinusių jaunų žmonių. „Į paštą ir feisbuką atėjo ne dešimtys, o šimtai laiškų. Kaip niekada aktyviai reaguoja jauni lietuviai“, – savaitraščiui teigė profesorius.

Anot L. Donskio, Europos politikai suprato susidūrę su labai rimtu dalyku. „Mėginant apsisaugoti nuo piratavimo gali būti pradėta ypač agresyvi prieigos prie interneto kontrolė. Kyla klausimų dėl vartotojų teisių ir net dėl žmogaus teisės į informaciją“, – sakė politikas ir patikino, kad parlamente jau įsibėgėjo diskusijos dėl šios sutarties.

Apie ACTA išgirdęs taip pat tik iš žiniasklaidos pripažino ir didžiausios šalies autorius ginančios struktūros – LATGA agentūros – Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas.

L. Donskio įvardytas grėsmes įžvelgė ir Slovėnijos ambasadorė Japonijoje Helena Drnovšek Zorko. Ji praėjusią savaitę atsiprašė, kad aklai vykdydama savo vyriausybės nurodymus Tokijuje pasirašė ACTA sutartį. „Aš noriu atsiprašyti, nes vykdžiau oficialias savo pareigas, bet ne pilietines. Mano įsitikinimu, susitarimas suvaržys priėjimą prie didžiausio tinklo žmonijos istorijoje ir taip kartu apribos mūsų vaikų ateitį“, – atvirame laiške rašo ji.

Kultūros ministerijos Autorių teisės skyriaus vedėjos Nijolės Janinos Matulevičienės teigimu, ACTA sutartis Lietuvoje buvo derinama atsakingų institucijų koridoriuose jau ne pirmi metai, tarp jų – ir Teisingumo ministerijoje. Tačiau teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusią savaitę savo tinklaraštyje pripažino faktą apie ACTA sutikęs netikėtai. „Atrodo nebaisiai, bet slepia daug pavojų. Suvaldyti galima, bet to reikia norėti“, – socialiniame tinkle teigė vyriausybės narys.

Straipsnio puslapiai:

- Marijus Širvinskas

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas