„Air Lituanica“ įsuka permainų vėją (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-07-22 17:41

 Į dangų jau pakilo pirmasis naujai įkurto Lietuvos nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ lėktuvas ir atvertė naują Lietuvos aviacijos istorijos lapą. Vykstant ginčams dėl naujųjų oro linijų pelningumo, pamirštama paminėti, kad tai gali būti žingsnis bendrų Baltijos oro linijų link.

Vilniaus savivaldybei priklausančios oro linijos veiklą pradėjo nepaisydamos gausios kritikos strėlių lavinos. Ekspertai nesutaria, ar „Air Lituanica“ sugebės išvengti iki šiol egzistavusių nacionalinių vežėjų „flyLAL–Lithuanian airlines“ ir „Star1 airlines“ klaidų.

„Air Lituanica“ kelia sparnus į finansinių turbulencijų krečiamą aviacijos rinką. Europos oro linijų asociacijos duomenimis, keleivių srautas 2012 metais augo vos 1,5 proc. ir, nors aviacijos industrijai prognozuojamas nenutrūkstamas augimas bent 20 metų, didžioji pajamų dalis klius augančiai Azijos rinkai bei didiesiems pasaulio rinkos žaidėjams.

Dar daugiau – nedidelės Europos oro linijos vos suduria galą su galu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento Dariaus Bazaro teigimu, „Air Lituanica“ su rūpesčiais gali susidurti jau netolimoje ateityje. „Yra tikimybė, kad po kurio laiko, ypač Lietuvai baigus pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir sumažėjus keleivių srautui iš Briuselio, aviakompanija gali susidurti su finansinėmis problemomis“, – grėsmę įžvelgė akademikas.

Naudinga našta

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas teigė, kad sostinės savivaldybės įsiskolinimai šiuo metu siekia daugiau nei 1 mlrd. litų. Todėl palyginti nedidelė, 20 mln. litų, investicija iš miesto biudžeto per trejus metus atrodo rizikinga, ypač suvokiant aviacijos pramonės tendencijas. Dar daugiau, šalių kaimynių nacionaliniai oro vežėjai taip pat nerodo teigiamų rezultatų.

Didžiausios Baltijos šalių oro linijos – kaimynų latvių „airBaltic“ – sunkiai atsigauna po šalį sukrėtusios finansų krizės. Balandį latviai džiaugėsi sumažinę nuostolius iki 19 mln. latų (93 mln. litų), o 2011 metais šios valstybės nacionalinio oro vežėjo praradimai siekė net 85 mln. latų (417 mln. litų). Kompanijai atsidūrus ant bankroto ribos, ją įsigijo Latvijos vyriausybė, kuriai šiuo metu priklauso 99,8 proc. bendrovės akcijų. „Ekonomika.lt“ primena, kad pirmąjį pelną kompanija skaičiavo praėjus 6 metams po jos įkūrimo.

Estų padėtis šiuo klausimu taip pat nėra pavydėtina – praeitų metų rugsėjį „Estonian Air“, turėdama 20 mln. eurų (69 mln. litų) nuostolių, atsidūrė ant bankroto ribos, tačiau padėtį išgelbėjo įsikišusi vyriausybė. 2011 metais Estijos oro linijos patyrė 11 mln. eurų (38 mln. litų) nuostolių.

Bankrotai suteikė patirties

Vis dėlto daugiausia patirties finansinių aviacijos nesėkmių srityje turi Lietuva – drąsiausioje šalyje bankrutuoti sugebėjo net du nacionaliniai oro vežėjai. Tačiau būtent tai gali būti lietuvių sėkmės priežastis.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas