Aiškėja tikrosios Rygos „Maximos“ nelaimės priežastys


Balsas.lt

2014-01-09 15:18

Daugiau nei 40 metų inžinieriaus statybininko patirtį turintis Georgijus Rogozinas, kuris jau daug metų yra Nepriklausomų ekspertų asociacijos narys, mano, kad tragedija Zolitūdėje įvyko dėl nekokybiškų statybinių medžiagų ir gaisro. Pasak jo, nelaimę išprovokavo šalia „Maximos“ vykdytos statybos ir Latvijoje galiojanti statybų darbų vykdymo sistema, praneša latvių portalas freecity.lv.

Kas sukelia riziką

„Pirma, ką noriu pasakyti, – statybų darbų vykdymo procesas pas mus neįtikėtinai susiaurinamas. Konkursus laimi ir tampa generaliniu rangovu viena organizacija, kuri pačiame statybų procese praktiškai nedalyvauja, bet turi teisinę atsakomybę už darbų kokybę, o darbus atlieka kitos įmonės. – pasakoja G. Rogozinas. – Šiuo atveju darbus, už kuriuos atsako kompanija „RE&RE“, vykdė subrangovai. Savo ruožtu tarp jų ir generalinio rangovo buvo nuo vieno iki keturių tarpinių grandžių – kitų subrangovų!“

Be atsakomybės už atliktus darbus generalinis rangovas gauna dar ir užmokestį iš užsakovo. Jeigu darbo valanda kainuoja, sakykime, penkis latus, du su puse lato generalinis rangovas pasilieka sau ir išspaudžia iš subrangovo visas sultis už jam likusius du su puse lato. Dėl to normatyviniuose dokumentuose, įstatymų standartuose patvirtintos žemiausios kokybės statybinės medžiagos. Jos formaliai atitinka leidžiamas normas, bet tai yra žemiausio lygis.

„Maximos“ Zolitūdėje statybų metu buvo naudojamas reikiamo krūvio lygio neatitinkantis skiedinys. Kai šalia dar pastatė gyvenamąjį namą, pasikeitė ir gruntinių vandenų spaudimas. Dėl to viena iš prekybos centro kolonų kiek smigo. Nors šis smigimas buvo labai nežymus, to visiškai užteko, kad viskas sugriūtų, tvirtina ekspertas.

Domino principas

G. Rogozinas nemano, kad dėl „Maximos“ griūties kalti projektuotojai ir architektai. „Jeigu tai būtų architektūrinis apsiskaičiavimas, jis turbūt būtų pasireiškęs statybų metu. Šiuo atveju, remdamasis man prieinamais dokumentais, galiu pasakyti, kad architektūriškai viskas buvo teisingai. Galbūt ir buvo kokių nors trūkumų, bet ne jie privedė prie „domino efekto“, kuris įvyko“, – teigia G. Rogozinas.

Pasak jo, jei nekokybiškai būtų pastatyta tik viena kolona, kuri vėliau smigo, tik ji ir būtų sugriuvusi, bet viskas suveikė „dominu principu“, nes statyboms buvo naudojamos pačios žemiausios kokybės medžiagos. Taip buvo daroma dėl vienintelio tikslo – kuo labiau sumažinti kaštus.

Prisidėjo ir gaisras

Dar viena tragedijos priežastis, pasak nepriklausomo eksperto, buvo gaisras: „Sako, kad ugnis užsiliepsnojo viršuje, ir temperatūra nepasiekė įtvirtinimų... tačiau iš tikrųjų siekė. Ir elektroerozija, keičiantis temperatūrai, pakeitė tvirtinimo varžtų tvirtumą.“

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas