Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

(Puslapis 1 iš 2)


Aistė Čepukaitė

2017-10-19 11:49

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą. Taip, kai kalbame apie konsoliduotą biudžetą, t.y. bendrą valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, atrodo gražiai, tačiau paties valstybės biudžeto deficitas išlieka didelis – išlaidos pajamas viršys 469 mln. eurų.

Planuojama valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP. Nors ji šiek tiek mažinama, vis vien išlieka didelė. Jei prieš dvylika metų gyventojui teko apie 1200 eurų skola, šiais ir kitais metais ji sieks apie 5700 eurų.

Vien skolos valdymui šiemet bus išleista 570 mln. eurų, tai yra maždaug po 200 eurų vienam gyventojui. Palyginimui, 2007 metais palūkanoms šalyje buvo išleidžiama tris kartus mažiau. Valstybės skola reiškia riziką, kad nemažėjant išlaidoms mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.

Rizika dar didesnė ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Šalies demografinės tendencijos prastėja: darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja, sunešti į valstybės biudžetą jiems tenka vis daugiau pinigų. Šiemet kiekvienam darbingo amžiaus žmogui vidutiniškai tenka sumokėti apie 6170 eurų mokesčių, prieš šešerius metus – vidutiniškai 4530 eurų, prieš dešimtmetį – apie 3600 eurų mokesčių.

Būtina kryptingai ir toliau mažinti skolą bei laikyti fiskalinės drausmės, kad ištikus ekonomikos nuosmukiui nenukentėtų viešieji finansai. Tačiau valdžia rado būdą apeiti fiskalinės drausmės taisykles, ribojančias valdžios apetitą išlaidoms. Pagal dabartinę valdžios finansų būklę išlaidų didėjimą reikėtų riboti, tačiau biudžete atskaitos tašku pasirenkama ne dabartinė, bet prieš kelis mėnesius buvusi finansų situacija. Kodėl? Nes tada skaičiai buvo parankesni išlaidoms didinti.

Augant ekonomikai iš valdžia turi puikią progą įrodyti, kad jos pažadai ne tušti. Ekonomikos augimas sudaro puikiai prielaidas mažinti gyventojams tenkančią mokestinę naštą. Nors ir siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, šiuo padidėjimu galės pasidžiaugti tik dalis mokesčių mokėtojų – vidutines pajamas gaunantiesiems mokesčių našta nesumažės.

Straipsnio puslapiai:

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas