Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

(Puslapis 1 iš 2)


Aistė Čepukaitė

2017-10-19 11:49

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą. Taip, kai kalbame apie konsoliduotą biudžetą, t.y. bendrą valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, atrodo gražiai, tačiau paties valstybės biudžeto deficitas išlieka didelis – išlaidos pajamas viršys 469 mln. eurų.

Planuojama valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP. Nors ji šiek tiek mažinama, vis vien išlieka didelė. Jei prieš dvylika metų gyventojui teko apie 1200 eurų skola, šiais ir kitais metais ji sieks apie 5700 eurų.

Vien skolos valdymui šiemet bus išleista 570 mln. eurų, tai yra maždaug po 200 eurų vienam gyventojui. Palyginimui, 2007 metais palūkanoms šalyje buvo išleidžiama tris kartus mažiau. Valstybės skola reiškia riziką, kad nemažėjant išlaidoms mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.

Rizika dar didesnė ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Šalies demografinės tendencijos prastėja: darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja, sunešti į valstybės biudžetą jiems tenka vis daugiau pinigų. Šiemet kiekvienam darbingo amžiaus žmogui vidutiniškai tenka sumokėti apie 6170 eurų mokesčių, prieš šešerius metus – vidutiniškai 4530 eurų, prieš dešimtmetį – apie 3600 eurų mokesčių.

Būtina kryptingai ir toliau mažinti skolą bei laikyti fiskalinės drausmės, kad ištikus ekonomikos nuosmukiui nenukentėtų viešieji finansai. Tačiau valdžia rado būdą apeiti fiskalinės drausmės taisykles, ribojančias valdžios apetitą išlaidoms. Pagal dabartinę valdžios finansų būklę išlaidų didėjimą reikėtų riboti, tačiau biudžete atskaitos tašku pasirenkama ne dabartinė, bet prieš kelis mėnesius buvusi finansų situacija. Kodėl? Nes tada skaičiai buvo parankesni išlaidoms didinti.

Augant ekonomikai iš valdžia turi puikią progą įrodyti, kad jos pažadai ne tušti. Ekonomikos augimas sudaro puikiai prielaidas mažinti gyventojams tenkančią mokestinę naštą. Nors ir siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, šiuo padidėjimu galės pasidžiaugti tik dalis mokesčių mokėtojų – vidutines pajamas gaunantiesiems mokesčių našta nesumažės.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas