Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Ar interneto piratai yra baudžiami Lietuvoje? (1)

 Piratavimas internete – nelegalus kūrinių naudojimas juos talpinant internete, siunčiantis, modifikuojant ir atliekant kitus veiksmus, pažeidžiančius kūrinių autorių teises. Tačiau ar asmenys, darantys šį nusikaltimą yra realiai ...

N. Mačiulis: šauktinių atrankos būdas kvailas

Šiais metais planuojant pradėti šaukimus į privalomąją karo tarnybą, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad šauktinių atrankos vadinamosios loterijos principas yra kvailas ir taip esą ...

Valstybės informacinių išteklių konsolidavimas: ar išjudinsime stovintį traukinį?

 Sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs pagyrų mūsų interneto greičiui, mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ar piliečių aktyvumui socialiniuose tinkluose. Taip pat nieko nebestebina, kad verslo įmonės vis aktyviau ...

Didžioji Britanija tarė „taip“ vienodoms tabako pakuotėms

 Didžioji Britanija tapo trečiąja šalimi pasaulyje po Australijos ir Airijos, priėmusi sprendimą įvesti standartizuotas tabako pakuotes. Praėjusią savaitę, kovo 16 d., Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai priėmė galutinį nutarimą, kad jau ...

Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?

 Skaitydami stenkitės palyginti: koks politikų vaidmuo, jų aktyvumas, siūlomų priemonių gausa ir arsenalas, visuomenių galimybės, jų suinteresuotumas, aktyvumas ir atsakomybė. Kurioje šalyje politikai dirba patys, o kur numeta darbus ...

Išmetus Graikiją, Europos Sąjunga griūtų tarsi kortų namelis (5)

Vienas didžiausių Europos Sąjungos skaudulių pastarąjį pusmetį – Graikija. Naujoji šios šalies vyriausybė pasiryžusi peržiūrėti visas turimas sutartis su Europos Sąjunga (ES). ES valstybėse vis garsiau kalbama, jog Graikiją reikia išmesti iš sąjungos ar bent jau iš euro zonos – esą tik tokiu būdu sugrąžinsime Europą iš recesijos.

Kas paskatintų lietuvius aukoti daugiau?

Į Lietuvą atkeliauja naujas mokesčių deklaravimo sezonas, o su juo ir kova dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Į mūšį dėl šių lėšų stos vaikų darželiai, mokyklos, sporto klubai, labdaros ir paramos fondai, bažnyčios, gyvūnų prieglaudos ir kitos organizacijos, kurioms įstatymai leidžia gauti paramą. Bet prieš įsibėgėjant šiam visuotiniam pinigų dalybos procesui, verta stabtelti ir ...

Kas čia neraštingesnis – imantis greitąjį kreditą ar didinantis minimalią algą?

Lietuvoje apie 100 tūkstančių gyventojų naudojasi greitaisiais kreditais. Viso kreditų rinkoje sukasi apie 20 mln eurų. Apie 160 tūkstančių Lietuvos gyventojų Lietuvoje gauna mažiau nei minimalią algą. Sakysite, kas čia bendro – tarp greitųjų kreditų ir minimalios algos? Pirma mintis – juos sieja tai, kad greitųjų kreditų vartotojai ir yra tie, kurie gauna minimalią algą? Tikrai taip gali būti. ...

I. Laursas: gera verslo idėja – nebūtinai unikali

 Ar verslo idėja būtinai turi būti visiškai originali? Koks verslas suklestėtų Lietuvoje, bet būtų pasmerktas Amerikoje? Kiek laiko prabėga nuo idėjos iki verslo pradžios? Kaip jaunųjų verslininkų skatinime gali dalyvauti universitetai? ...

Euro įvedimas gyventojus paskatino taupyti (6)

Naująją valiutą mūsų šalies gyventojai sutiko ramiai, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Nors buvo tikėtasi, kad grynaisiais turimas lėšas gyventojai skubės išleisti vartojimo reikmėms, tačiau, artėjant euro įvedimui ir iš karto po jo, vartojimo mastas reikšmingai neišaugo. Ruošdamiesi eurui, gyventojai dažniau grynaisiais litais turimas santaupas ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas