Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Nerijus Mačiulis. Gelbėkime moksleivius

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas ...

Rokas Grajauskas. Penki darbai, kurių iš naujosios Vyriausybės laukia verslas

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo ...

Vaiva Šečkutė. Didėja ir atlyginimai, ir nelygybė?

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo ...

Rokas Grajauskas: Donaldo Trumpo polinkis į protekcionizmą paveiks ir Lietuvą

JAV turi gilias protekcionizmo tradicijas. Nuo pirmojo iždo sekretoriaus Aleksanderio Hamiltono iki Abraomo Linkolno ir net Ronaldo Reigano – vidaus rinkos apsaugojimas nuo išorės konkurencijos JAV niekada nebuvo tabu. Todėl ...

Edgaras Mickus. Kuo didesnė panika, tuo mažesnė rizika?

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs ...

Žilvinas Šilėnas: mokesčių pertvarka – galima geriau (2)

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. ...

Rūta Vainienė. Naujosios valdžios kilnojimų planai

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai ...

Tadas Povilauskas: šiemet įdarbintų užsieniečių tiek, kiek gyventojų Rokiškyje

Nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 0,8 procento mažesnis - 7,5 procento. Toks nedarbo sumažėjimas atitiko lūkesčius. Tiesa, bedarbių skaičius vis dar dvigubai didesnis, ...

Kodėl kauniečiai geriau nei kiti Lietuvoje vertina savo finansinę padėtį?

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, ...

Jekaterina Rojaka: TRUMPalaikis ir ilgalaikis poveikis ekonomikai

Nors teigiama, kad D. Trumpas yra netikėčiausias kandidatas į JAV prezidentus per visą istoriją, reakcija į Trumpo laimėjimą rinkimuose nebuvo netikėta: rinkas trumpam užvaldė emocijos. Pinigai tekėjo į saugesnes turto klases – ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas