Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Intelektinio kapitalizmo pradžia, ar esame tam pasiruošę? (4)

Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingos valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo - išmaniosios ...

Grėblys jau guli, svarbu ant jo vėl neužlipti

 Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu ...

Paprastos taisyklės padeda sutaupyti

 Išlaidas verslo kelionėms biudžetuose planuoja tiek didelės, tiek mažos įmonės – tokia šiuolaikinio, globalizacijos veikiamo, pasaulio kasdienybė. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus verslo kelionių ...

Kaip atgaivinti Klaipėdą? Lengviau negali būti (7)

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime ...

Pirmojo ketvirčio BVP – nepuoselėkime per didelių lūkesčių

 Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto ...

Namai namučiai: ko nepamiršti juos perkant? (1)

 Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, ...

Košmaras Guobų ir kitose gatvėse (2)

Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų ...

Ketvirtį amžiaus trunkantis nesusipratimas (1)

Tai pasakojimas apie tai, kaip negalima tvarkyti valstybės. Vyriausybė nutarė panaikinti Migracijos departamentą (MD). Sakysit, na ir kas čia tokio? Migracijos departamentas buvo įsteigtas 1992 m. gegužės 21 d. vidaus reikalų ministro Petro ...

Lietuva: surinkimo fabrikas ar paslaugų laboratorija? (2)

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies ...

Keisis prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

  Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas