Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Lietuva: surinkimo fabrikas ar paslaugų laboratorija?

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies ...

Keisis prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

  Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų ...

Bazinė palūkanų norma augs, kaip į tai reaguos investicijų portfelis?

Centrinių bankų skatinamoji pinigų politika ir istorines žemumas pasiekusios palūkanos akcijų rinkas išaugino kaip ant mielių. Stebėdami aukštyn tebesistiebiančias akcijų kainas, ir finansų rinkų analitikai, ir investuotojai jau ima ...

Keičiamos skolinimosi taisyklės apsunkintų gyvenimą taupantiems

Dabartinis Lietuvos banko pasiūlymas griežtinti skolinimąsi gerintų sąlygas tiems, kurie ir be didelių bankų paskolų įperka prabangius būstus, o apsunkintų ieškantiems pirmųjų namų ekonominės klasės segmente. Ne paslaptis, kad didžioji ...

Viščiukus skaičiuoja rudenį, o mokesčius – pavasarį

 Iki pernai gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių deklaravimo laikotarpio pabaigos – gegužės 4 dienos – liko labai nedaug laiko. Vieniems deklaruoti yra privaloma, kiti gali rinktis. Pasirinkimą deklaruoti lemia du pagrindiniai ...

Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?

 Įdomu šiuo metu stebėti Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę: artėjantys rinkimai ir referendumas dėl narystės ES visuomenėje stipriai įsuko diskusiją imigracijos klausimu. Dabar šioje temoje gilinamasi iki pat ...

G. Nausėda: 2015 metai stebuklų nežada (1)

Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs apie 2,8%. Įtaka iš išorės lietuviškos ekonomikos vystymuisi 2015 m. bus, pasak TVF, tiek teigiama, tiek neigiama. SEB ...

A.Makauskas: dažnai nepagalvojame, kad savo atliekas patys perkame

 Balandžio 15 d. Dvidešimtmetį mininčios didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas teigia, kad žmonių ir įmonių požiūris į atliekų rūšiavimą per praėjusį ...

5G – nuo išmaniųjų telefonų prie išmaniojo gyvenimo (2)

 Šiuo metu plėtojamas ateities bevielių komunikacijos priemonių standartas 5G ateityje ne tik turės didžiulį poveikį verslui, bet ir radikaliai pakeis susisiekimo, bendravimo, mokymosi ir dalijimosi informacija būdus. 5G nuo ...

Kas gali pristabdyti akcijų brangimą?

 Per pastaruosius metus akcijų rinkose karaliavo žalia spalva ‒ buvo fiksuojamas ypač stiprus akcijų brangimas. Bendro pasaulio akcijų rinkų indekso MSCI AC World (EUR) prieaugis siekė beveik 36 procentus, o JAV akcijų rinkoje ‒ 10.3 proc. Ir ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas