Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas