Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Ivanas Paleičikas: degalinių verslas man nebeįdomus

„Lukoil“ degalines valdančią Rusijos kapitalo įmonę „Lukoil Baltija“ perkant Austrijos fondui, jos vadovas Ivanas Paleičikas sako, kad jam nebeįdomus degalinių verslas ir jis pasitrauks iš šios veiklos. Pasak ...

Nerijus Mačiulis: 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku ...

Egidijus Damulis: 10 patarimų, kaip investuoti į nekilnojamąjį turtą jo neperkant

Nesuklysime pasakę, kad galimybė įsigyti nekilnojamojo turto, šitaip investuojant laisvas lėšas, daugeliui iš mūsų yra patraukli. NT objekto pirkimas nėra itin sudėtinga procedūra, ir daugelis šalies gyventojų su ja ...

Odeta Bložienė: Ką bendro turi sportas ir asmeniniai finansai?

Sporto principų naudojimas asmeninių finansų valdyme nėra naujas dalykas. Pagrindinės sėkmę nulemiančios taisyklės – orientacija į rezultatą, disciplina ir motyvacija – yra identiškos tiek norint pagerinti fizinę formą ar ...

Rokas Grajauskas: Kada atlyginimai Lietuvoje bus kaip Danijoje? (1)

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas ...

Nerijus Mačiulis: pasaulio ekonomika šiemet augs sparčiau

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė ...

Rokas Grajauskas: pakėlę paslaugų kainas turės persigalvoti

 Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų ...

Nerijus Mačiulis: Iš materialinio skurdo beveik išsivadavome, dar liko idėjinis

 Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, ...

Rūta Vainienė: kaip Nauji metai, taip nauji mokesčiai

 Jau tapo įprasta, kad laikrodžių dūžiams pranešant apie Naujuosius metus, įsigalioja ir įstatymai, kuriais keičiami mokesčiai arba įvedami įvairūs nauji reikalavimai verslui ar gyventojams. Negana to, kad kasmet, kaip taisyklė, auga ...

V. Vasiliauskas: Lietuvos banko prognozės dėl euro įvedimo poveikio pildosi

Šių metų pradžioje Lietuvos valiuta tapęs euras padarė reikšmingą ekonominį poveikį – reitingų agentūroms padidinus Lietuvos kredito reitingus, sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, išnyko ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas