Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Turto deklaravimas – minčių kils visokių

 Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį ...

Euro zona laukia Vokietijos ūkio augimo

Euro zonoje šią savaitę rinkos dalyviai laukia svarbių naujienų dėl Graikijos finansinės ateities bei vertins vasario mėnesio makroekonominius rodiklius. Tikimasi, kad teigiamų nuotaikų euro zonoje įneš kilęs Vokietijos ūkis. Šią savaitę laukiama ir daugiau detalių, kada JAV Federalinių rezervų bankas (FED) ketina didinti bazinę palūkanų normą.

Lietuva yra „apsaugota“nuo neigiamų palūkanų

Pas investicinės bankininkystės specialistą ateina klientas. „Laba diena, norėtume vieneriems metams pasiskolinti 10 milijonų eurų“. „Žinoma, su jūsų kredito reitingu esant dabartinėms rinkos sąlygoms galėsite pasiskolinti už ...

Euro įvedimas revoliucijos kainų padangėje nesukėlė

Naujausi šių metų sausio mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad euro įvedimas didelių pokyčių kainų srityje nesukėlė ir daugiau įtakos galėjo turėti tik kai kurių paslaugų kainų kilimui. Paslaugų kainos greičiausiai didės ir ateityje, tačiau palankios žaliavų kainų tendencijos, ypač pirmoje šių metų pusėje, lems žemą bendrą infliacijos lygį.

Graikija – euro zonoje ar už jos durų?

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

Ką signalizuoja finansų rinkų bangavimai?

 Pastaruoju metu finansų rinkose fiksuoti smarkesni svyravimai verčia investuotojus dažniau žvilgčioti į savo investicinius portfelius ir su augančiu nerimu stebėti jų vertę. Priežasčių, dėl kurių porą pastarųjų mėnesių ėmė pastebimai svyruoti ...

Migracijos kaleidoskopas: Lietuva ir pasaulis

 Šventės išvakarėse norėtųsi kalbėti tik apie gerus dalykus. Tačiau tuomet tik apgaudinėtume save. O tai prie gero tikrai nieko neatvestų. Po emigracijos piko 2010 m., kuomet Lietuvą paliko apie 83 577 žmonės, 2013 ir 2014 m. ...

Iš darbdavio pozicijos: klausk, ką dirbsi, o ne kiek uždirbsi

 „Vadovui svarbiausia yra pasitikėti žmonėmis – deleguoti, suteikti atsakomybę, sudaryti sąlygas mokytis ir ištaisyti klaidas. Jeigu susireikšminsi ir tapsi neprieinamas, tavo dienos bus suskaičiuotos“, – ...

Dirbantiems Norvegijoje – norvegiškų mokesčių pinklės

 Norvegijoje dirbantys lietuviai turėtų būti atsargūs. Darbo užmokestį kaip dienpinigius gaunantys mūsų šalies piliečiai gali sulaukti netikėto Norvegijos mokesčių administratoriaus pareikalavimo sumokėti mokesčius, kurie gali nurėžti ...

Ar „pigus“ euras išgelbės Lietuvos eksportuotojus?

Rusijos rublis per metus prarado maždaug pusę vertės euro atžvilgiu, o jos ekonomika šiemet pasiners į giliąrecesiją. Ne daug geresnėje situacijoje yra ir kitos kaimyninės ekonomikos. NVS rinkai pernai teko net trečdalis viso Lietuvos eksporto.Kyla natūralus klausimas – ar susidurdami su problemomis rytuose Lietuvos eksportuotojai sugebės greitai persiorientuoti į naujas rinkas? Nemažai ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas