Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kaip neišleisti juodai dienai numatytų atsargų per saulėtas atostogas?

  Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali ...

Bankų kodų kortelių amžiaus pabaiga: ką rinktis vietoje jų? (4)

 Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie Lietuvos banko nutarimą nuo lapkričio 1 d. didinti internetu atliekamų operacijų saugumą. Šis sprendimas lems, kad naudojantis bankų kodų kortelėmis atliekamų operacijų spektras žymiai ...

Prezidentė teisi - valstybė pelnosi iš savo piliečių

 Lietuvos prezidentė savo metinėje kalboje prabilo apie tai, ką verslas bando pasakyti daugiau nei dešimtmetį – pasipelnymas iš monopolinių paslaugų yra ne tik pelnymasis iš savo piliečių, bet ir priėjimo prie ...

Technologijos apvertė pasaulį vienąkart, apvers ir antrą

 Šiuolaikinės technologijos vieną kartą jau apvertė pasaulį, keisdamos įprastinę vartotojų kasdienybę ir skiepydamos naujus įpročius, tačiau pokyčiai nesibaigia – kartu su naujovėmis kinta vartotojų poreikiai, kurie toliau ...

Naujasis „socialinis modelis“ – kam jis atneš daugiausiai naudos?

 Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?   Daugiausiai ...

Visi į nudistų pliažą arba kam nepatinka „šlamantys“?

 Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - ...

Ko šiandien turime mokyti vaikus mokylose?

Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir ...

Kiek kainuoja padėti vaikams užaugti?

Lietuvoje du iš trijų tėvų savo vaikams linki, kad ateityje šie galėtų dirbti tai, kas jiems patinka, rastų, kaip įprasminti save. Trečiasis irgi linki panašiai − kad įgytų gerą išsilavinimą ir rastų gerai mokamą ...

Bankų paslapčių nykimo metas

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie ...

Intelektinio kapitalizmo pradžia, ar esame tam pasiruošę? (8)

Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingos valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo - išmaniosios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas