Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos


Gitanas Nausėda

2017-05-02 13:36

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. Nors šalies ekonomika nuosekliai auga, tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, spartesnė pramonės ir kitų ūkio sektorių plėtra priklauso nuo pagerėjusios euro zonos ekonomikos padėties.

Ši situacija susijusi su verslui palankesne rinkimų Nyderlanduose ir – tikėtina – Prancūzijoje pabaiga. Tą jau dabar rodo į viršų smarkiai kopiantis akcijų kursas ir euras, kuris po ką tik įvykusio Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo JAV dolerio atžvilgiu pakilo į penkių mėnesių aukštumas. Kitas veiksnys, galintis lemti didesnį šių metų BVP pokytį, G. Nausėdos nuomone, yra akivaizdžiai didesnės investicijos. Palyginti su 2016 metais, šiemet rinkoje padaugėjo ir privačių bendrovių, ir Europos Sąjungos paramos projektų.

Investuotojų apetitą turėtų paskatinti ir žema palūkanų norma. Ekonomisto nuomone, ypač svarbu greitai apsispręsti, kokiais regionų politikos principais Lietuva vadovausis. 2020 metais pasibaigs dosnios ES finansinės paramos laikotarpis, todėl po jo teks gyventi su gerokai mažesniais ištekliais. Be to, nebėra laiko atidėlioti emigracijos, nuo kurios labiausiai kenčia šalies regionai, klausimo.

„Lietuvoje reikia identifikuoti 10–12 ekonominio augimo centrų, kuriuose būtų sukurta tinkama infrastruktūra, norint pritraukti vietos ir užsienio investicijas. Šiais ekonominio gyvenimo centrais galėtų tapti penki šalies didmiesčiai, turintys profesinio rengimo mokyklas, laisvų darbo rankų ir tam tikrą laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų kūrimo patirtį. Taip pat būtina sudaryti patrauklias teritorinio mobilumo sąlygas aplinkinių miestelių ir kaimo gyventojams“, – teigė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad šiuo metu darbdavio kompensacija darbuotojui už atvykimą į darbą ir grįžimą namo yra laikoma darbuotojo pajamomis ir apmokestinama visais darbo mokesčiais. SEB banko vyr. ekonomistas teigia, kad Lietuva turėtų apsispręsti ir dėl būsimos mokesčių politikos.

Vienas iš teigiamų pavyzdžių – Latvija, kuri jau pateikė svarstyti mokesčių reformos paketą. Vienas iš numatomų pokyčių – progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Pavyzdžiui, gyventojams, uždirbantiems iki 45 tūkst. eurų per metus, t. y. 3750 eurų per mėnesį, GPM tarifas būtų sumažintas nuo 23 proc. iki 20 proc., o uždirbantiems daugiau negu nurodyta suma – liktų galioti 23 proc. mokestis. Kitas planuojamas pokytis – diferencijuoto pelno mokesčio tarifo taikymas. Jei pelnas paskirstomas akcininkams, numatomas taikyti 20 proc., jeigu reinvestuojamas į plėtrą, – 0 proc. mokesčio tarifas. „Kaimynų pavyzdys rodo, kad galima rasti protingą susitarimą, sujungiantį socialinės atskirties mažinimo ir investicijų skatinimo tikslus“, – sako G. Nausėda.

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas