Antanas Sagatauskas: Čempioniškos Lietuvos verslo ambicijos

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas

2016-02-26 10:16

Greičiau, aukščiau, tvirčiau. Šis olimpinis šūkis, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio sporto elitas, nėra svetimas ir verslo pasauliui. Ne išimtis ir verslas Lietuvoje. Netgi sakyčiau, kad toks turėtų būti neoficialus verslo žmonių šūkis. Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.

Iškelti kartelę dar aukščiau verslui šiemet bus palankus metas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų ūgtelti 3,3 proc., vidaus vartojimo augimas numatomas dar didesnis – 4,7 procentai. Stabilizuojantis išorinei tarptautinei aplinkai ir stiprėjant euro zonai, augs ir eksporto apimtys – prognozuojamas 3 proc. jų augimas. Taigi ir „olimpinės“ ambicijos, ir palanki ekonominė aplinka šįmet skatins įmones investuoti dar aktyviau.

Todėl tikėtina, kad verslo investicijų apimtys šiemet pralenks praėjusių metų rezultatus, kurie vertinant ir Lietuvos mastu, ir Baltijos šalių kontekste buvo išties neblogi. Lyginant su 2014 m., Lietuvos įmonių investicijos pernai augo 11,7 procento, kai tuo tarpu Estijoje jos traukėsi ir buvo 5 proc. mažesnės nei ankstesniais metais. Lietuviško verslo optimizmas neišblėso, nepaisant to, kad pernai šalies ūkis, „Swedbank“ vertinimu, augo tik apie 1,6 procento. Akivaizdžiai auganti namų rinkos paklausa ir sėkmingas eksporto Rytų kryptimi perorientavimas į naujas užsienio rinkas leido verslo įmonėms patikėti, kad šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas yra laikinas reiškinys.

Aktyviausiai pernai metais investavo Lietuvos energetikos sektoriaus įmonės – investicijų apimtys šiame sektoriuje per metus šoktelėjo 51 procentu. Po jo rikiuojasi statybos sektorius, NT bei gamybos įmonės. Tuo tarpu labiausiai investicijos traukėsi žemės ūkio ir transporto bei sandėliavimo paslaugų sektoriuose. Šių įmonių plėtros planus pernai gerokai pakoregavo Rusijos įvestos atsakomosios ekonominės sankcijos, atkirtusios eksporto kelius į Rytų rinkas.

„Swedbank“ praėjusių metų bendradarbiavimo su verslo įmonėmis patirtis taip pat rodo, kad šalies įmonės pradėjo aktyviau skolintis investiciniams projektams. Ši tendencija ypač ryški kalbant apie padidėjusį finansavimo poreikį iš smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių. 2015 m. tarp aktyviausiai besiskolinusiųjų buvo NT, gamybos ir prekybos įmonės, taip pat į vėjo energetiką investavę elektros gamintojai. Gera žinia, kad pagaliau ima augti ir gamybos įmonių finansavimo apimtys. Iki šiol šis segmentas buvo vertinamas kaip nepakankamai investuojantis į technologinį atsinaujinimą ir verslo procesų optimizavimą.

Įvertinęs stiprėjantį verslo finansavimo poreikį, „Swedbank“ šiemet planuoja paskolinti iki 10 proc. lėšų daugiau nei pernai. Kam bus teikiamas prioritetas? Žinoma, įmonėms, gerai paruošusioms namų darbus. Šiuo metu „Swedbank“ vidutiniškai finansuoja daugiau nei 90 proc. investicinių projektų, likusi dalis arba nėra patvirtinami, arba atidedami tol, kol įmonės parengs tvirtesnę argumentaciją.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas