Antanas Sagatauskas. Dalijimosi ekonomikos fenomenas: neigti, ignoruoti ar prisitaikyti?

(Puslapis 1 iš 2)


„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas

2016-10-07 14:58

Tradicinio verslo atstovai turėtų suklusti. Vartotojiška kultūra tampa mažiau populiari, vartotojai patys kuria alternatyvias paslaugas ir siūlo jas vieni kitiems, o verslą kontroliuojančios institucijos skėsčioja rankomis, nežinodamos, kaip tai vertinti. Kalba eina dalijimosi ekonomiką – fenomeną, kuris vos per kelerius metus pakeitė rinkos taisykles ir į verslo areną atvedė milijonus potencialių naujų žaidėjų.

Besikeičiančios kartos jaukia ir vartojimo tradicijas. Kai informacija tapo pasiekiama vienu klavišo paspaudimu, o apie save ir savo veiklą galima pranešti visam pasauliui bemaž be jokių investicijų, masiško vartojimo idėja tampa atgyvena, kurią po truputį išstumia principas „kas mano – tas tavo“. Šiandien jau nebeužtektų rankų pirštų suskaičiuoti dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiančių ir su tradiciniu verslu Lietuvoje konkuruojančių įmonių ir startuolių.

Kai kurie vyresnės kartos verslininkai numoja ranka: esą anksčiau ar vėliau šie mažai apie verslą ir ekonomiką nutuokiantys „hipsteriai“ suaugs ir savo idealistinius įsitikinimus pamirš. Tad gal neverta dėl jų kvaršinti galvos? Tačiau panašu, kad taip manantys apsirinka.

Dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, kartu auga ir jų generuojamos pajamos. Vien per praėjusius metus šie dalijimosi ekonomikos entuziastai ES sugeneravo 28 mlrd. eurų, tai yra ‒ triskart daugiau nei planuojamas šių metų Lietuvos BVP. „Wall Street Daily“ skaičiavimais, JAV dalijimosi ekonomikos principu veikiančios įmonės pernai sukūrė per 60 tūkst. darbo vietų. O „ING International Survey“ atliktas tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis Europos gyventojų per šiuos artimiausius metus viena ar kita forma ketina dar aktyviau dalyvauti dalijimosi ekonomikos principu paremto verslo santykiuose.

Panašu, kad anksčiau ar vėliau dalijimosi ekonomikoje gyvensime visi – naudodamiesi paslaugomis ir vartodami produktus ar juos siūlydami kitiems. Tačiau sparčiai augančios dalijimosi ekonomikos apimtys gausina ir kritikų gretas. Pasigirsta protesto balsų ir raginimų apriboti ar net uždrausti tokio verslo modeliu paremtą veiklą, kaip pažeidžiančią sveiką konkurenciją. Reguliuotojams tai išties nemenkas iššūkis – kaip pritaikyti šiam fenomenui tas pačias taisykles, o gal kurti naujas? Griežtinti reikalavimus naujokams, kuriantiems dalijimosi ekonomiką, ar švelninti juos senbuviams, tradicinio verslo modelio atstovams?

Daug klausimų lieka neatsakytų, tačiau sprendimo paieškos pradėtos – ES jau koreguojami įstatymai, siekiant, kad mokesčiai būtų mokami tose šalyse, kuriose ir vykdoma veikla, o paslaugų teikėjai bei gavėjai turėtų abipuses garantijas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas