Antanas Sagatauskas: elektroninė prekyba – lenkiame kaimynus, bet ar to gana?


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas

2016-04-20 13:01

Statistikos departamento duomenimis, tik elektroninėje prekyboje besispecializuojančių įmonių mažmeninės prekybos apyvarta užsakomuoju paštu arba internetu pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ūgtelėjo beveik 120 kartų.

„Ecommerce Foundation“ duomenimis, visos elektroninės prekybos apyvarta Europoje kasmet išauga vidutiniškai 15 proc. Tiesa, pastebima, kad vienoms rinkoms atrandant arba įsitvirtinant elektroninės komercijos srityje, iki tol buvusios šalys pirmūnės, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, pamažu praranda turėtą rinkos dalį. Kurioje pusėje – įsitvirtinančiųjų ar prarandančiųjų – norime ir galime būti mes?

Šiaurės Europoje, kuriai priskiriamos ir Baltijos šalys, beveik 90 proc. gyventojų turi interneto prieigą, o internetu apsiperka beveik 70 proc. regiono gyventojų. Remiantis išankstine prognoze, 2015 m. visos elektroninės prekybos apyvarta Šiaurės Europoje turėjo augti apie 16 proc. ir priartėti prie 44 mlrd. eurų.

Nors pagal elektroniniu būdu parduodamų prekių ir paslaugų apyvartą (vertinant ne tik šioje srityje besispecializuojančias įmones) lenkiame ir latvius, ir estus, vis dėlto Lietuva nuo Šiaurės Europoje pirmaujančios Norvegijos 2014 m. atsiliko bent 25 kartus. Ar 2016-ieji gali būti mums proveržio metai?

Lietuvoje jau yra visos būtinos prielaidos sėkmingam elektroninės prekybos plėtojimui. Pirmiausia, fiksuojami šiai sričiai palankiai besikeičiantys įpročiai, mat visose gyventojų amžiaus grupėse kasmet daugėja apsiperkančiųjų internetu. Praėjusiais metais per 3 mėn. laikotarpį internetu bent kartą užsisakė prekių ar paslaugų 42 proc. 25–34 m. amžiaus gyventojų ir 34 proc. 16–24 m. amžiaus jaunuolių, labai nedaug nuo jų atsilieka ir šiek tiek vyresni 35–44 m. amžiaus gyventojai (29 proc.).

Antra, pirkti internetu gali vis daugiau gyventojų. Pinga išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai, nuolat didinama interneto sparta, plečiamas mobiliojo ryšio tinklas ir mažinamos mobiliojo ryšio bei interneto kainos. Be to, didėja ne tik gyventojų kompiuterinis, bet ir finansinis raštingumas – vis didesnė jų dalis atsiskaitymams renkasi elektroninę bankininkystę ar mokėjimą kortele.

Trečiasis svarbus veiksnys yra tas, kad daugėja techninių sprendimų ir juos teikiančių bendrovių, kurios pasiūlo, kaip susikurti el. parduotuvę, pasirinkti apmokėjimo už pirkinius ir lėšų administravimo sprendimus, leidžiančius internetu atsiskaityti kortele. Taip pat daugėja ir prekių pristatymo sprendimų – pavyzdžiui, įsitvirtinanti siuntų savitarna.

Įvertinus elektroninės prekybos augimo tendencijas ir šalies situaciją, akivaizdu, kad verslininkai, kurdami įmonės strategiją keleriems metams į priekį, turėtų svarstyti ne „ar“, „gal“ elektroninė prekyba, o „ir“ bei „kokia“ prekių bei paslaugų parduotuvė internete.

Akivaizdu, kad didieji populiariausių prekių (maisto, drabužių) pardavėjai atliko namų darbus ir jau prekiauja arba ketina pradėti tai daryti internetu. Labiausiai tikėtina, kad nesuskubus į vis greitėjantį elektroninį traukinį dabar, vėliau inercija ir greitis gali būti toks didelis, kad beliks tik pamojuoti juo važiuojantiems arba dėti milžiniškas pastangas, bandant juos pavyti.

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas