Antanas Sagatauskas. Iššūkis Lietuvos verslui – augti su mažiau

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Antanas Sagatauskas

2017-03-07 16:57

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus?

„Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento. Tam didžiausios įtakos turėtų turėti toliau didėsiantis vartojimas, kurį skatina ir kelerius metus besitęsiantis atlyginimų augimas. Kitu augimą skatinančiu veiksniu, mūsų manymu, turėtų tapti įmonių investicijos.

Tenka pripažinti, kad pastaruosius keletą metų verslo apetitas investuoti pastebimai atsilikdavo nuo vartotojų noro išlaidauti. Nors įmonės ir yra sukaupusios rekordines „laisvų“ lėšų sumas, jų neskuba investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą ir produktyvumo plėtrą.

Vis dėlto manome, kad šiais metais bent keli veiksniai turėtų išjudinti investicijas. Visų pirma, per 2017 m. laukiama spartesnio ES paramos panaudojimo, kuris padidins ir papildomo finansavimo poreikį nuosavomis arba skolintomis lėšomis. Antra, pramonės įmonių atsargų lygis yra sumenkęs, o gamybinių pajėgumų panaudojimas jau priartėjęs prie maksimalios ribos, tad tai turėtų padidinti norą plėstis.

Trečioji priežastis investuoti – tai gana sparčiai auganti darbo jėgos kaina ir darbuotojų trūkumas rinkoje. Per artimiausius keletą metų vis daugiau įmonių susidurs su ta pačia dilema: kaip su mažiau padaryti daugiau. Čia kone vienintelis kelias – veiklos efektyvinimas ir didesnis produktyvumas.

Žvelgiant į atskirus verslo sektorius, jų apetitas finansavimui nėra vienodas. Per praėjusius metus „Swedbank“ paskolų portfelis labiausiai išaugo prekybos, energetikos, gamybos srityse. Prognozuojame, kad prekybos ir gamybos sektoriuose poreikis finansavimui neturėtų keistis.

Pavyzdiniu galima laikyti šalies medienos sektorių, kuris ne vienerius metus iš eilės demonstruoja stabilaus augimo rezultatus, ir jo sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia visose Baltijos šalyse. Kitų gamybos įmonių poreikis finansavimui kol kas nuosaikesnis, tačiau jų galimybės užsitikrinti finansavimą žemų palūkanų aplinkoje išlieka geros.

Šalies įmonėms perorientavus eksporto kryptį į Vakarų Europą, praėjusiais metais Lietuvos vežėjai aktyviai atnaujino savo parkus ir užregistravo daugiau nei 60 proc. daugiau naujų sunkvežimių. Per 2017 m. naujų sunkvežimių įsigijimo tendencijos turėtų išlikti panašios – stiprią paklausą logistikos paslaugoms rodo toliau gerėjanti transporto įmonių klientų padėtis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas