Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Antanas Sagatauskas

2017-10-19 10:45

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV. Šis išpuolis sukrėtė civilizuotą pasaulį ir gerokai pakeitė grėsmių vertinimą įvairiose srityse, įskaitant ir finansų. Į efektyvesnę kovą su terorizmu ir prekyba narkotikais nukreiptų JAV pastangų rezultatai išryškėjo per gerą dešimtmetį.

Kovos prieš neskaidrius sandorius atomazga tapo milijardus JAV dolerių siekusios baudos, kurias amerikiečių institucijoms sumokėjo keli žinomi tarptautiniai bankai. Jie buvo apkaltinti pagalba atliekant neskaidrias finansines operacijas klientams iš Irano, Sudano, Libijos ar Mianmaro, tai yra, šalių, kurių vyriausybės nesugeba užkirsti kelio ar net prisideda prie terorizmo veiklos skatinimo. Baltijos valstybės neliko skandalų nuošalyje – pinigų plovimo veiklos atgarsiai buvo pasiekę ir mūsų regioną.

ES kovos priemones šioje srityje ėmėsi griežtinti kiek vėliau – po 2004-aisiais įvykdytų teroristinių traukinių sprogdinimų Ispanijoje. Praėjus dvejiems metams patvirtinta trečioji ES direktyva dėl kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu. Tačiau minėti bankų skandalai ir JAV vyriausybės skirtos milžiniškos baudos buvo signalas, kad ši direktyva nėra pakankamai veiksminga. Todėl 2015-aisiais dienos šviesą išvydo ketvirtoji ES direktyva dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos.

Ši direktyva inicijavo glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi finansine informacija tarp ES šalių, taip pat nustatė naujus reikalavimus dėl bendrovių skaidrumo ir įpareigojo bankus, teisinių bei apskaitos paslaugų įmones griežčiau atlikti klientų rizikos vertinimą.

Be to, pasaulyje nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir Bendrasis atskaitomybės standartas, dėl kurio 2014 m. sutarė G20 šalys. Šis standartas taip pat numato sklandesnį ir greičiau vykstantį apsikeitimą finansiniais duomenimis tarp šalių, o prie šio standarto jau yra prisijungusios daugiau kaip 100 pasaulio valstybių.

Minėtos ES direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, o naujieji pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų vasaros. Siekdamas atitikti naujus įstatymo reikalavimus, „Swedbank“ pastaruoju metu savo juridinių klientų prašo suteikti papildomos informacijos apie jų veiklą, savininkus ir ryšius su kitomis organizacijomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas