Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Antanas Sagatauskas

2017-10-19 10:45

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV. Šis išpuolis sukrėtė civilizuotą pasaulį ir gerokai pakeitė grėsmių vertinimą įvairiose srityse, įskaitant ir finansų. Į efektyvesnę kovą su terorizmu ir prekyba narkotikais nukreiptų JAV pastangų rezultatai išryškėjo per gerą dešimtmetį.

Kovos prieš neskaidrius sandorius atomazga tapo milijardus JAV dolerių siekusios baudos, kurias amerikiečių institucijoms sumokėjo keli žinomi tarptautiniai bankai. Jie buvo apkaltinti pagalba atliekant neskaidrias finansines operacijas klientams iš Irano, Sudano, Libijos ar Mianmaro, tai yra, šalių, kurių vyriausybės nesugeba užkirsti kelio ar net prisideda prie terorizmo veiklos skatinimo. Baltijos valstybės neliko skandalų nuošalyje – pinigų plovimo veiklos atgarsiai buvo pasiekę ir mūsų regioną.

ES kovos priemones šioje srityje ėmėsi griežtinti kiek vėliau – po 2004-aisiais įvykdytų teroristinių traukinių sprogdinimų Ispanijoje. Praėjus dvejiems metams patvirtinta trečioji ES direktyva dėl kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu. Tačiau minėti bankų skandalai ir JAV vyriausybės skirtos milžiniškos baudos buvo signalas, kad ši direktyva nėra pakankamai veiksminga. Todėl 2015-aisiais dienos šviesą išvydo ketvirtoji ES direktyva dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos.

Ši direktyva inicijavo glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi finansine informacija tarp ES šalių, taip pat nustatė naujus reikalavimus dėl bendrovių skaidrumo ir įpareigojo bankus, teisinių bei apskaitos paslaugų įmones griežčiau atlikti klientų rizikos vertinimą.

Be to, pasaulyje nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir Bendrasis atskaitomybės standartas, dėl kurio 2014 m. sutarė G20 šalys. Šis standartas taip pat numato sklandesnį ir greičiau vykstantį apsikeitimą finansiniais duomenimis tarp šalių, o prie šio standarto jau yra prisijungusios daugiau kaip 100 pasaulio valstybių.

Minėtos ES direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, o naujieji pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų vasaros. Siekdamas atitikti naujus įstatymo reikalavimus, „Swedbank“ pastaruoju metu savo juridinių klientų prašo suteikti papildomos informacijos apie jų veiklą, savininkus ir ryšius su kitomis organizacijomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas