Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Antanas Sagatauskas

2017-10-19 10:45

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV. Šis išpuolis sukrėtė civilizuotą pasaulį ir gerokai pakeitė grėsmių vertinimą įvairiose srityse, įskaitant ir finansų. Į efektyvesnę kovą su terorizmu ir prekyba narkotikais nukreiptų JAV pastangų rezultatai išryškėjo per gerą dešimtmetį.

Kovos prieš neskaidrius sandorius atomazga tapo milijardus JAV dolerių siekusios baudos, kurias amerikiečių institucijoms sumokėjo keli žinomi tarptautiniai bankai. Jie buvo apkaltinti pagalba atliekant neskaidrias finansines operacijas klientams iš Irano, Sudano, Libijos ar Mianmaro, tai yra, šalių, kurių vyriausybės nesugeba užkirsti kelio ar net prisideda prie terorizmo veiklos skatinimo. Baltijos valstybės neliko skandalų nuošalyje – pinigų plovimo veiklos atgarsiai buvo pasiekę ir mūsų regioną.

ES kovos priemones šioje srityje ėmėsi griežtinti kiek vėliau – po 2004-aisiais įvykdytų teroristinių traukinių sprogdinimų Ispanijoje. Praėjus dvejiems metams patvirtinta trečioji ES direktyva dėl kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu. Tačiau minėti bankų skandalai ir JAV vyriausybės skirtos milžiniškos baudos buvo signalas, kad ši direktyva nėra pakankamai veiksminga. Todėl 2015-aisiais dienos šviesą išvydo ketvirtoji ES direktyva dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos.

Ši direktyva inicijavo glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi finansine informacija tarp ES šalių, taip pat nustatė naujus reikalavimus dėl bendrovių skaidrumo ir įpareigojo bankus, teisinių bei apskaitos paslaugų įmones griežčiau atlikti klientų rizikos vertinimą.

Be to, pasaulyje nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir Bendrasis atskaitomybės standartas, dėl kurio 2014 m. sutarė G20 šalys. Šis standartas taip pat numato sklandesnį ir greičiau vykstantį apsikeitimą finansiniais duomenimis tarp šalių, o prie šio standarto jau yra prisijungusios daugiau kaip 100 pasaulio valstybių.

Minėtos ES direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, o naujieji pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų vasaros. Siekdamas atitikti naujus įstatymo reikalavimus, „Swedbank“ pastaruoju metu savo juridinių klientų prašo suteikti papildomos informacijos apie jų veiklą, savininkus ir ryšius su kitomis organizacijomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas