Antonovas sako, Antonovas žino


Ramūno Vaitkaus pieš.

Eugenija Grižibauskienė / Ekonomika.lt

2011-06-28 11:35

Savo valdomame leidinyje „Telegraf” vienas bene labiausiai Lietuvoje garsėjančių investuotojų Vladimiras Antonovas ragina drąsiai pirkti „airBaltic“ bilietus ir skristi atostogauti, nes per tą laiką aviakompanija tikrai nebankrutuos. „Kompanija nežlugs. Tai žinau tiksliai”, – informavo.

Iš kur jis toks tikras?

Tuoj paieškosime priežasčių. Viena, apie kurią pastaruoju metu aplinkui, o ypač Latvijoje, pusbalsiu kalbama, yra ta, kad „Snoro” savininkas yra nusitaikęs į šią bendrovę ir ruošiasi ją įsigyti, o gal net jau įsigijo. Ir gal net už 1 eurą. Antroji, kad per savo Latvijoje valdomą „Latvijas Krājbanka” aviakompanijai jis yra išdavęs nemažai paskolų, dėl kurių bankroto atveju gali kilti visokių sunkumų „airBaltic“ .

Tiek vienu, tiek kitu atveju, regis, įtikinėti, kad viskas bus gerai, pagrindo yra.

Jis pats pirmojo varianto nei patvirtina, nei paneigia. „Tokio agresyvaus tiesmukiško intereso nėra. Pernelyg daug aktyvų krizės metu įsigijo mūsų grupė. Darbo užtenka.“

Kyla klausimas, ar patys latviai nori tokio investuotojo. O gal neturi alternatyvų?

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija jau susidomėjo bankais „Latvijas Krājbanka” ir „Snoras” dėl glaudžių jų ryšių su „airBaltic“ veikla. Aiškinamasi, ar kuris nors iš šių bankų nekredituoja „airBaltic“ ir ar jau nėra tiesioginis aviakompanijos savininkas.

Neoficialiais liudijimais, pakanka kreditavimo su slaptu įėjimu į kredituojamos įmonės kapitalą – tai gana populiarus V. Antonovo būdas.

Komisijai kelia įtarimų neskaidri aviakompanijos struktūra – beveik pusę ,,Baltijas aviacijas sistemas” (BAS) akcijų (BAS priklauso 47,2 proc. ,,airBaltic” akcijų) valdo Bahamose esanti kompanija.

Sprendimas parduoti BAS akcijų dalį už 1 eurą Bahamų bendrovei gali byloti apie sandorio formalumą, o iš tiesų bankas „Snoras“ arba su juo susijusi struktūra už kreditavimą perimtų „airBaltic“ kontrolę.

Dedasi ir kitokių įdomių dalykų. Į BAS valdybą pateko vienas, kaip manoma, V. Antonovui priklausančios bendrovės ,,West Investment” tarybos narys. Ši bendrovė yra trečia pagal dydį ,, Krājbanka” akcininkė.

Pirmasis viešai prabilęs apie „airBaltic“ gresiantį nemokumą buvo Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas. Jis atkreipė dėmesį, kad valstybės iš dalies valdoma bendrovė per penkis šių metų mėnesius nei iš šio, nei iš to patyrė apie 36 mln. JAV dolerių nuostolių.

Ministras gūžčiojo pečiais: nematąs priežasčių, dėl kurių kompanija galėjo patirti tokių nuostolių. Juk praėjusiais metais valstybė investavo į kompaniją per 30 mln. dolerių norėdama jai padėti išperkamosios nuomos būdu įsigyti naujų lėktuvų. Dabar jau galima manyti, kad šitaip bandyta (cituoju ministrą) „ištraukti lėšų iš kompanijos“.

Ar šis scenarijus neprimena dar taip neseniai Lietuvoje pritaikyto metodo?

- Eugenija Grižibauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas