Apie atsinaujinančius energijos šaltinius (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Žilvinas Šilėnas / LLRI blog'as

2012-03-05 17:36

Jei domitės energetikos aktualijomis, tai tikrai esate matę kokį nors grafiką, kuris teigia, kad pastaruoju metu labai daug (ar daugiausiai) naujų energijos gamybos pajėgumų naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai lyg ir turėtų sudaryti įspūdį, kad ateitis - atsinaujinančios energetikos rankose.

Tačiau pamirštama, kad nemaža dalis atsinaujinančios energetikos gamybos pajėgumų yra diegiama dėl subsidijų. Jokia paslaptis, kad ES ir JAV mokesčių mokėtojų pinigais (ir kitais finansiniais instrumentais) skatina daugiau energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl statistika rodo ne tiek didėjantį atsinaujinančios energetikos atsiperkamumą (nors technologijos iš tikro tobulėja), o subsidijų poveikį.

Nesiginčysiu, kad tobulėjant technologijoms atsinaujinanti energetika taps konkurencingesnė. Tą deklaruoja ir patys atsinaujinančios energetikos entuziastai. Bet jei subsidijų tikslas yra ištobulinti technologiją, kam geriau panaudoti ribotus resursus? Subsidijuoti neatsiperkančios technologijos panaudojimą, ar tiesiogiai subsidijuoti technologijos tobulinimą?

Pridedu verstą Bjorno Lomborgo straipsnį iš Project Syndicate.

Vienas didžiausių pasaulio žaliosios energijos politikos eksperimentų Vokietijoje netrukus skausmingai baigsis. Kitų šalių politikams belieka iš to pasimokyti.

Kadaise Vokietija gyrėsi esanti „fotovoltinė pasaulio čempionė”, dosniai subsidijuojanti piliečių investicijas į saulės energiją (Vokietijos Ruro universiteto duomenimis, skirtos lėšos siekė per 130 milijardų dolerių). Dabar Vokietijos vyriausybė žada mažinti subsidijas anksčiau nei planuota ir sieks per ateinančius metus palaipsniui nutraukti rėmimą. Kas nutiko ne taip?

Subsidijuojant neefektyvias žaliąsias technologijas susiduriama su esmine problema: ji apsimoka tik tada, kai diegiama mažais, simboliškais kiekiais. Naudodamiesi gausiomis vyriausybės subsidijomis, vokiečiai praėjusiais metais įdiegė 7.5gigavato galingumo fotovoltinių (PV) plokščių, t.y. dvigubai daugiau nei vyriausybės nustatyta priimtina norma. Apskaičiuota, kad vien dėl šio padidėjimo vidutinio vartotojo metinė sąskaita už energiją išaugs 260 dolerių.

Pasak žurnalo „Der Spiegel”, net kanclerės Angelos Merkel komandos nariai tokią politiką vadina didžiule pinigų bedugne. Philippas Rösleris, Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministras, didžiules subsidijas saulės energijai pavadino grėsme ūkiui.

Vokietijos entuziazmas saulės energijos atžvilgiu yra suprantamas. Pasaulio vienerių metų energijos poreikius galėtume patenkinti užfiksavę vos vieną valandą saulės energijos. Net ir naudodami dabartinę neefektyvią PV sistemą, planetos energijos paklausą galėtume pagaminti saulės baterijų plokštėmis apstatę 250 000 kv. km., t.y. 2,6% Sacharos dykumos.

Deja, Vokietija, kaip ir didžioji pasaulio dalis, nėra tokia saulėta kaip Sachara. Ir nors saulės šviesa yra nemokama, plokštės ir jų diegimas kainuoja. Saulės energija yranet 4k brangesnė už iškastinį kurą. Taip pat didžiulis trūkumas yra tas, kad ji negeneruojama naktį, kai suvartojama daugiausia elektros.

Straipsnio puslapiai:

- Žilvinas Šilėnas

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas