Apie „babkes“, „chebrą“, „lochus“ ir kitus žydiškus perliukus

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Giedrius Drukteinis / elegancija.eu

2011-07-03 20:11

„Nu vot. Karoče. Neseniai radome vieną lochą, tokį tikrą frajerį, padarėme šacher-macher, prasukome jį ant lochotrono ir nukėlėme biškį babkių. Reikia atšvęsti tokią šarą. Padarėme maliną pritone. Sėdime su chebra, visi normalūs bachūrai, pora šalavų, nachaliavu gautas babkes skaičiuojam. Nuėjau į parašą, tupiu, žaidimą mobiliake žaidžiu, kaifą gaudau. Girdžiu, kipišas kažkoks, oba – šucheris, mentai, oblava, vsio takoje. Pacanai pro langus iššokinėjo. Karoče, galvoju, chana. Mane iš parašos ištraukė, kažkoks musoras ksivą į snukį kiša, karoče, mane vieną ir parišo. Kažkoks žlobas, klausia, ką yra, kas per pacanai ir kur jie pabėgo? Bet ką, aš pocas koks, ar ką? Nekalbėjau fenios, gražiai paaiškinau, kad aš čia atsitiktinai, nieko nepažįstu, nieko nemačiau, nieko negirdėjau. Karoče, turėjau mentūroje blatą, išsisukau. Eikite nachuj, mentai-kaziolai, va jiems“.

 

Išgirdote save? Savo artimuosius, giminaičius ar kaimynus? Bendraklasius, vaikystės kiemo draugus ar bendradarbius? Žinoma, galite mums teigti, kad niekada tokia „fenia“ nesate kalbėjęs, jos nesuprantate ir nepažįstate. Tačiau tokiu atveju arba neįmantriai meluojate, arba Jūsų gyvenimas buvo neįtikėtinai nuobodus ir blankus.

 

Rusiški keiksmažodžiai, kaip ir rusiška „blatniaga“ – nusikaltėlių pasaulio žargonas, supantis mus nuo pat vaikystės (tokios jau baisios tos Rusijos kaiminystės pasekmės) ir it kokia išmatų smarvė sekantis iki pat grabo lentos vis dėlto yra pernelyg skambūs, sodrūs ir emocionalūs, kad jų nebūtų įmanoma neišmokti ar ignoruoti. Besiliejantys iš „naujos kartos“ rusiškų kino filmų, „Russkoje radio“ dainų ar tiesiog praeivių Europos kultūros sostinės gatvėje šie žodžiai prilimpa, padeda suprasti vienas kitą, išreikšti save, galų gale, daugeliu atvejų ir pademonstruoti savo vyriškumą.

 

Tačiau šiandien kur kas daugiau žmonių susimąsto, kam ta Lietuvos nepriklausomybė buvo reikalinga, nei apie tai, iš ko yra kilę tie žodžiai, kurie mus, lietuvius taip traukia atgal į Rusijos mentaliteto pagundas. Visi žinome, kad rusiški keiksmažodžiai daugiausiai yra mongoliškos-totoriškos kilmės, tačiau juos mieliau vartojame nei biliūniškus „velnius“ ar holivudiškus „fuck‘us“, ypač sudėtingose situacijose – nes rusiškųjų „emocinio užtaiso“ dar niekas nesugebėjo pralygti. O štai dauguma „blatniagos“ žargonizmų yra atsiradę iš visai kitos pusės ir, manau, tai visiškai nepatiks juos mielai vartojantiems didžgalviams Lietuvos naciams – iš mūsų istorinių kaimynų – žydų (kurie, beje, lietuvių kalbai padovanojo daugumą mūsų vartojamų jaustukų ir ištiktukų, tokių kaip „nu“, „fe“, „oi“, „va“, „štiš“ ir pan).

Straipsnio puslapiai:

- Giedrius Drukteinis

elegancija.eu

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas